ŠILUTĖS SENIŪNIJA
Šilutės Hugo Šojaus dvaras
1721 m. Šilutėje įsteigtas valstybinis dvaras. Tai elegantiškas vėlyvojo klasicizmo bei istorizmo architektūros kūrinys su subtiliu, Klaipėdos kraštui būdingu, dekoru.
Metalinis arkinis tiltas per Šyšos upę
Metalinis arkinis tiltas per Šyšos upę nutiestas 1914 m. Šis istorinę ir techninę vertę turintis tiltas yra kelyje Šilutė–Rusnė, vieninteliame
Senoji turgaus aikštė
Nuo XVI a. iki Antrojo pasaulinio karo ryškiausias Šilutės miesto reprezentacinis elementas buvo senojoje turgaus aikštėje vykę milžiniški turgūs. Į
Šilutės sekretai
Kokios asociacijos kyla išgirdus žodį „sekretai“? Pirmiausiai prieš akis iškyla vaikystė, kai kartu su draugais slaptose vietose iškasę duobutes į
Šilutės siena
„Šilutės sienos“ – bendruomeninio projekto, suvienijusio miesto gyventojus, – atsiradimą paskatino koncernas SBA ir jo valdoma įmonė „Šilutės baldai“. Minint
Hermano Zudermano paminklas
Hermanas Zudermanas – garsus vokiečių rašytojas ir dramaturgas, gimė 1857 m. rugsėjo 30 d. Macikų kaime, netoli Šilutės. Čia gyveno
Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia
Šilutės bažnyčia buvo laikoma viena gražiausių Rytų Prūsijos evangelikų liuteronų bažnyčių. Žemės sklypą bažnyčiai ir klebonijai statyti dovanojo dvaro savininkas
Gaisrinės pastatas
1897 metais Šilokarčemos apskrityje įsteigta savanorių gaisrininkų komanda. Šilutės dvaro savininkas Hugo Šojus padovanojo miestui žemės sklypą, kuriame 1911 m.
Šilutės pašto pastatas
1594 m. Šilokarčemos (Šilutės) smuklei buvo duota privilegija, smuklininkas buvo įpareigotas laikyti pašto arklį arba sumokėti kasmet po 8 markes.
Šilutės pirmoji (buvusi Herderio) gimnazija
1864 m. tuometinėje Šilokarčemoje pradėjo veikti aukštesnioji berniukų mokykla, vadinama šeimynine mokykla. 1917 m. buvo sudarytas komitetas gimnazijai steigti. Taip
Buvęs Šilutės muziejus
XIX a. pabaigoje pastatą savo šeimai pastatė garsus to meto meistras H. Fydleris (Fiedler), tačiau namo savininke buvo užrašyta jo
Buvusi liaudies mokykla „Volkschule“
XIX a. Prūsijoje buvo įvestas privalomas 8-erių metų mokymas ir steigiamos liaudies mokyklos. Vokiečių mokyklos būdavo 3 koncentrų: pradinės, vidurinės
Viešbučio „Deims“ pastatas
Viešbutis įkurtas 1870 metais. Pavadinimas kilęs iš savininko pavardės Deim. Kada viešbučio savininku tapo Hermann Deim, tiksliai nežinoma. Manoma, kad
Buvę teismo rūmai ir 200 vietų kalėjimas
1848 metais tuometinio Žibų kaimo žemėje buvo pastatyti apskrities teismo ir kalėjimo pastatai, kurie talpino 200 kalinių. Čia buvo kalinami
Buvusi „Eglutės sanatorija“
1888 m. kunigo Vichmano (Wichmann) pastangomis buvo įsteigta katalikiška vaikų prieglauda. Jai Prūsijos vyriausybė kasmet skyrė pašalpą. Prieglauda priimdavo apie
Šilutės Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčia
Raudonų plytų, stačiakampio formos, istorizmo laikotarpio katalikų bažnyčia buvo pastatyta 1854 m. Varpinė buvo suprojektuota atskirai, tačiau liko nepastatyta. Bažnyčią
Buvusio dujų fabriko pastatų kompleksas
1907 m. miesto pakraštyje, Verdainėje (Šilutės mieste), buvo baigtas statyti ir pradėtas eksploatuoti dujų fabrikas. Fabrikas turėjo dvi krosnis, kuriose
Šilutės senosios evangelikų liuteronų kapinės
Nuo XVI a. vid. iki XIX a. ketvirto dešimtmečio Šilokarčemos, Žibų ir Verdainės kaimų gyventojai buvo laidojami Verdainės bažnyčios šventoriuje.
Geležinkelio stoties pastatas
Klaipėdos–Tilžės geležinkelis buvo pradėtas tiesti 1872 metų pavasarį ir baigtas 1875 m. liepos 1 d. Geležinkelio stotis buvo pastatyta Žibuose,
Buvusios „Verdainės vilos“ pastatas
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvusioje medinės smuklės vietoje (vadintoje Aukštutine smukle) pastatytas gražus mūrinis pastatas, kuriame įsikūrė restoranas „Villa Werden“
Prezidento Kazio Griniaus tiltas
Šilutės pašonėje, važiuojant Rusnės link, ties Žalgirių kaimu pastatytas Prezidento Kazio Griniaus tiltas. Jis dar vadinamas Šlažų tiltu. Kasmet pavasarį,
Hermano Zudermano ąžuolas
Žalgirių miške auga nemažai šimtamečių ąžuolų, vienas iš jų pavadintas Hermano Zudermano vardu, iš Šilutės krašto kilusio vokiečių rašytojo ir
Macikų lagerio karceris-muziejus
Macikų lageriai – unikalus, išskirtinės svarbos istorinės ir kultūrinės atminties objektas, reikšmingas nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Tai vienintelė vieta Lietuvoje
KINTŲ SENIŪNIJA
Ventės ragas
Tai labiausiai į vakarus nutolęs Šilutės rajono savivaldybės taškas, pusiasalis rytinėje Kuršių marių pakrantėje. Jo ilgis – 5,5 km, didžiausias
Minijos (Minės, Mingės) kaimas
Minijos upės žemupyje įsikūręs Minijos kaimelis, labiau žinomas Mingės vardu, rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1540 m. Kaimo gyventojų pagrindinis
Kintų Vydūno kultūros centras
Kintų Vydūno kultūros centras ir memorialinis muziejus įrengtas buvusioje Kintų mokykloje. 1705 m. statytoje, 1994 m. naujai restauruotoje mokykloje 1888–1892
Didžioji Kintų bažnyčia
Bažnyčią Kintuose 1705 metais pastatė ar perkėlė, kaip kalba kintiškiai, po to, kai Ventėje sugriuvo dar kryžiuočių laikus menanti bažnyčia.
Didžioji Kintų tuja
Didžiausia Lietuvos tuja auga Kintuose, šalia girininkijos pastato, jos aukštis siekia apie 19,5 metrų, lajos plotis – apie 12 metrų.
RUSNĖS SENIŪNIJA
Rusnės pašto pastatas ir Senojo Peterso tilto liekanos
Tilto statybos prasidėjo 1912 metais, kartu buvo pastatyta elektrinė ir Rusnės miestelyje įvesta elektra. 1914 m. rugsėjo 1 d. turėjo
Paminklas Mahatmai Gandžiui ir Hermanui Kalenbachui
2015 m. Rusnėje, Atmatos krantinėje, atidengtas paminklas Indijos tautos tėvui Mahatmai Gandžiui (Mahatma Gandhi) ir jo bendražygiui, Rusnės sūnui Hermanui
Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia
Pirmoji rašytinė žinia apie šią bažnyčią žinoma iš 1544 m. Prūsijos kunigaikščio Albrechto rašto apie pamaldas lietuvių ir vokiečių kalbomis.
Skirvytėlės etnografinis kaimas
Kaimas įsikūręs tarp Pakalnės ir Skirvytėlės upių. Buvusio kaimo ilgis – 1,5 km. Jį sudaro apie 20 XIX a. pabaigoje
Etnografinė žvejo sodyba-muziejus
Kazimiero Banio etnografinė žvejo sodyba-muziejus, įkurtas 1997 m., kaip tipiška žvejojančio ūkininko sodyba. Sodyboje gausu senovinių, dabar jau nebenaudojamų, daiktų:
Tiltas per Atmatą
Pirmasis pakeliamas tiltas per Atmatą buvo nutiestas 1914 metais, 1944 m. besitraukianti Vokietijos kariuomenė jį susprogdino. Tai buvo 2 arkų
Uostadvario švyturys
Uostadvario švyturys yra taisyklingo aštuonkampio formos, sienų briaunos papuoštos glazūruotomis žalios spalvos plytomis, sienos – raudonų plytų mūro. Viduje –
ŠVĖKŠNOS SENIŪNIJA
Vila „Genovefa”
Išskirtinio grožio 1880 metais statyta ampyro stiliaus vila išlikusi iki šių dienų. Švėkšnos dvaro vilą pastatė Adomas Pliateris, pavadinęs ją
Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia
1905 metais pagal švedų architekto Karlo Eduardo Strandmano projektą pastatyta neogotikinė bažnyčia – vienas pagrindinių miestelio architektūrinių paminklų. Bažnyčios statybą
Viadukas
Unikalumo Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčiai, o gal ir visam miesteliui, suteikia virš gatvės nutiestas tiltelis pėstiesiems, jungiantis šalimais esantį
Švėkšnos ekspozicija (Švėkšnos muziejus)
1993 m. Švėkšnos vidurinės mokyklos muziejus tapo Šilutės muziejaus (dabar Šilutės Hugo Šojaus muziejaus) filialu ir įkurtas viename iš Švėkšnos
Švėkšnos evangelikų liuteronų bažnyčia
Evangelikų liuteronų parapijos steigimo poreikis Švėkšnoje atsirado XVII a. pabaigoje, o ypač XVIII a. pradžioje, kai čia iš Prūsijos atsikėlė
Paminklas „Gervė”
Paminklas „Gervė“ pastatytas labai gražioje vietoje, ant taip vadinamo Parakaunyčios kalnelio, nuo kurio atsiveria vaizdinga Švėkšnos miestelio panorama. Paminklas pastatytas
Vilkėno dvaras
Šiandien stovinčius rūmus pastatydino grafas Aleksandras Pliateris. Jo žmonos iniciatyva buvo pradėtas sodinti parkas. Dvaro ansamblis kurtas 1880–1897 m. Vilkėno
Vilkėno vandens malūnas
Grafo Pranciškaus Pliaterio iniciatyva 1843 m. buvo užtvenkta Švėkšnalės upė ir čia pastatytas vandens malūnas. Jis yra Vilkėno dvaro sodybos
Inkaklių Lurdo grota
1914 m. prie kelio aukštame šlaite Inkaklių ūkininkai įrengė Lurdo grotos imitaciją su Marijos statula ir šaltinėliu. Anot gyventojų, skulptūros
Stemplių dvaras
1820 m. Jurgio Pliaterio sūnums pasidalijus Švėkšnos dvaro valdą, grafas Kazimieras Pliateris Stemplių kaimo pakraštyje įkūrė dvarą. Stemplių dvare 12
ŽEMAIČIŲ NAUMIESČIO SENIŪNIJA
Žemaičių Naumiesčio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia
Žemaičių Naumiesčio Šv. Mykolo arkangelo Romos katalikų bažnyčia Žemaičių Naumiestyje pastatyta 1782 m. miestelio valdytojo Mykolo Ronikerio iniciatyva. 1790 m.
Žemaičių Naumiesčio evangelikų liuteronų bažnyčia
Miestelio centre bažnyčia baigta statyti 1842 m. Statybos truko 17 metų. Bažnyčios projektuotojas nežinomas, tačiau akivaizdu, kad jis turėjo ne
Žemaičių Naumiesčio turgaus aikštė
Žemaičių Naumiesčio turgaus aikštė – tai beveik puskilometrio ilgio, hektaro dydžio, netaisyklingos trikampio formos teritorija, apstatyta mūrais ir trobesiais, grįsta
Paminklas „Žuvusiems dėl Lietuvos laisvės“
Paminklas „Žuvusiems dėl Lietuvos laisvės“ Žemaičių Naumiestyje pastatytas 1928 m. miestelio centre. Tai 2 tarpsnių obeliskas (akmenų mūras, betonas) su
Memorialas Tėvynės kančioms atminti
Žemaičių Naumiesčio memorialas tėvynės kančioms atminti pastatytas 1990 metais naumiestiškių rankomis. Simboliniai geležinkelio bėgiai primena tremtinių kryžiaus kelius, spygliuota viela
Degučių Šv. Vincento Ferero bažnyčia
Degučių Šv. Vincento Ferero bažnyčia ypatinga tuo, kad tai bene vienintelė Europoje išlikusi trikampė medinė bažnyčia. Trikampis bažnyčios pastato planas
GARDAMO SENIŪNIJA
Gardamo Šv. Roko katalikų bažnyčia
Klebono Stasio Ignatavičiaus rūpesčiu bažnyčia mūryti pradėta 1929 metais. 1932 m. rugsėjo 25 d. pašventinta, įkurta parapija. Bažnyčia pastatyta gražioje
Gardamo Lurdas ir stebuklingas gydomasis šaltinis
Gardamo Lurdas yra pastatytas šlaite, Šv. Roko bažnyčios pašonėje, XX a. pradžioje. Niša padaryta iš lauko akmenų ir yra apie
Paminklinis akmuo Martynui Mažvydui
Laukstėnų kaime, prie kelio Žemaičių Naumiestis–Gardamas–Švėkšna, stovi paminklinis akmuo su užrašu: „Šiose Švėkšnos, Gardamo, Žemaičių Naumiesčio apylinkėse apie 1510 m.
KATYČIŲ SENIŪNIJA
Katyčių turgaus aikštė
Šalia bažnyčios, Degučių, Stubrių bei Mediškiemių kelių sankryžoje, įsikūrė turgaus aikštė su prekybos eilėmis, 1906 metais pradėta grįsti akmenimis. Turgaus
Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčia
Katyčių bažnyčia iš lauko akmenų ir plytų, mediniu bokštu pastatyta 1734 m. šalia senųjų kapinių. 1801 metais praūžus stipriam viesului
Katyčių vandens malūnas
Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi vandens ir
SAUGŲ SENIŪNIJA
Saugų evangelikų liuteronų bažnyčia
Saugų maldos namų statyba pradėta 1845 metais. Stačiakampė, raudonų plytų su nedideliu bokšteliu, aukšta, masyvi bažnyčia buvo statoma trejus metus.
Saugų malūnas-lentpjūvė
Saugų malūnas (kaip pagalbinis Vilkyčių malūnui) pastatytas 1908 m. Vilkyčiuose, galima sakyti, stovėjo net ne malūnas, o visa stotis, miltais
Lankupių kabamasis tiltas per Miniją
Lankupių kabamasis tiltas yra ilgiausias toks tiltas mūsų šalyje. Jis yra vienoje iš plačiausių Minijos upės vietų. Už kelių šimtų
VAINUTO SENIŪNIJA
Vainuto Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
1856 m. Vainute pastatyta maža medinė bažnyčia. Ją vyskupas Motiejus Valančius išpeikė, paragino statyti mūrinę, pažadėjo parūpinti projektą. Tad 1860
JUKNAIČIŲ SENIŪNIJA
Vyžių evangelikų liuteronų bažnyčia
1865 m. pradėti bažnyčios statybos darbai. Bažnyčia stačiakampė, gotiško-romaniškojo stiliaus, vienabokštė, su penkiakampe apside. Viduje buvo suprojektuotos trapecijos formos medinės