Kviečiame Jus!
Į Šilutės kraštą pamatyti “Šilutės sekretų”!

Kodėl verta aplankyti Šilutę

Lankomi objektai Šilutės krašte

Šilutės krašto miesteliai

Interaktyvus Šilutės krašto žemėlapis

Į viršų

  • INFORMACINIS NUMERIS:

    +370 441 77785; +370 633 34418

  •  
 
 

Vėtrungių kelias kviečia keliauti

2022-06-30 23:14:34

Atsinaujinęs 2022-ųjų metų kultūros kelias ir pažintinis žaidimas Vėtrungių kelias kviečia keliauti ir iš naujo atrasti Mažosios Lietuvos grožį! www.vetrungiukelias.lt

Skaityti daugiau

Kintų muzikos festivalis 2022

2022-06-30 20:58:10

Birželio viduryje prasidėjęs Kintų muzikos festivalis tęsis visą liepą bei rugpjūtį.

Skaityti daugiau

Nacionalinis šienpjovių čempionatas sugrįžta!

2022-06-30 20:17:26

Nacionalinis šienpjovių čempionatas sugrįžta: šienpjoviai į Rupkalvių kaimą rinksis rugpjūčio 6 dieną Nacionalinis Šienpjovių čempionatas kviečia visus, šienaujančius dalgiais, rungtis dėl metų šienpjovio ir metų šienpjovės titulų. Entuziastai, puoselėjantys šį seną amatą, vienintelėms metuose varžytuvėms rinksis rugpjūčio 6 dieną. Antrą kartą vyksiančio čempionato vieta išlieka ta pati: Nemuno deltos pievos, esančios Rupkalvių kaime, Šilutės rajone. Čempionatas vyks meldinės nendrinukės perimvietėse „Šis šiuolaikiniam žmogui egzotiškas renginys neatsitiktinai vyksta Nemuno deltoje. Viena vertus, Nemuno deltos ir Pamario kraštas garsus savita pievininkų kultūra, garsinusia Mažąją Lietuvą ruošiant šieną kaip strateginės reikšmės kurą. Pavyzdžiui, paštas ir kariuomenė tuomet buvo „varomi” tik arkliais. Antra vertus, šiose pievose klestėjo ir tebeklesti gausybė paukščių – jų gausa neatsiejama nuo regione praktikuojamos šienavimo tradicijos, išsaugančios paukščių įvairovę. Nemuno deltos pievos yra rečiausio Europos giesmininko – meldinės nendrinukės – perimvietės“, – sako čempionatą organizuojančio Baltijos aplinkos forumo vadovas, gamtininkas Žymantas Morkvėnas. Ž. Morkvėnu teigimu, šienpjovių čempionatas ne tik prikelia užmarštin išeinantį kultūrinį paveldą. Tuo pačiu jis informuoja ūkininkus ir visuomenę apie ūkininkavimą santarvėje su gamta bei nykstančių rūšių apsaugos būtinybę. „Lietuvoje čempionatas vyks antrą kartą, tebekuriame įpročius, saugančius nykstančias rūšis. Rūpesčiu, kaip išsaugoti retus paukščius, dalijasi ir kaimyninės šalys. Lenkijoje vykstantis šienpjovių čempionatas      taip pat siejamas      su meldinės nendrinukės apsauga. Šienaujant perimvietėse dalgiu, šie reti paukščiai yra išlydimi į rudeninę migraciją, parodant rūpestį, jog jie bus laukiami sugrįžtant į ūkininkų prižiūrimas pievas“, – priduria Ž. Morkvėnas. Čempionatą remiančios įmonės „SBA Urban“ NT plėtros vadovo Arno Bušmano teigimu, plačioje geografijoje veikiančiai kompanijai ypač svarbu puoselėti krašto ir bendruomenių tradicijas – o tokias senas ištakas turintis amatas neturėtų būti pamirštas dėl įvairių priežasčių. „Šį gamta, savita istorija ir kultūros paveldu turtingą Lietuvos kraštą gerai pažįstame – SBA grupės įmonės čia veikia ne vieną dešimtmetį. Matome, kad čia žmonės siekia darniai sugyventi su gamta. Todėl ir mums svarbu prisidėti prie iniciatyvos, atkuriančios senąjį šienavimo amatą, telkiančios bendruomenę toliau saugoti unikalią šio krašto gamtą ir prisidedančios prie retų ir nykstančių rūšių išsaugojimo, pavyzdžiui, tokių kaip meldinė nendrinukė“, – sako A. Bušmanas. Puoselėja retą amatą Praėjusiais metais į šienpjovių čempionatą susirinko beveik 20 šio amato puoselėtojų, kurie rungtyniavo septyniomis komandomis. Nors retas jų dalgį išsitraukia kasdien, džiaugiasi, jog šio amato neapleido. „Dalgiu šienauti išmokau pati, kai kaime reikėdavo nušienauti kitaip sunkiai pasiekiamas vietas. Dabar irgi didelių plotų dalgiu nešienauju, tačiau per vasarą jį išsinešu ne kartą. Naudingą darbą atlieku ir jaučiu malonumą taip būdama gamtoje. Labai džiaugiausi, kad čempionate galėjau daugiau sužinoti apie šį amatą – juk dalgiai yra skirtingi, ne visi jų vienodai patogūs, bet kitur to sužinoti nėra paprasta. Tik šį amatą išsaugoję žmonės žino jo paslaptis ir subtilybes, kuriomis galėjome pasidalinti čempionate“, – dalijasi praėjusių metų „Metų šienpjovė“  Dovilė Staponkienė. Dovilė ragina šienpjovius ir šįmet nepraleisti čempionato – tik jame galima sutikti visą šienpjovių entuziastų būrį, dalintis ir perimti gerąją praktiką. „Čempionatu siekiame puoselėti šienavimo dalgiais tradiciją, Lietuvoje turinčią unikalių bruožų. Mūsų regionams yra būdingi skirtingi dalgiai – Vakarų Lietuvoje šienpjoviai pjauna žemaitišku šunkoju, o Dzūkijoje ir Aukštaitijoje – senuoju lietuvišku dalgiu. Neleidžiame šiam paveldui nukeliauti į užmarštį – kol turėsime šienpjovių, tol turėsime ir su jais susijusią kultūrą“, – sako Žymantas Morkvėnas. Rungtyniaus komandomis po du Dalyvauti čempionato varžytuvėse kviečiami visi norintys: tiek vyrai, tiek moterys. Čempionate dalyvauja komandos, kiekvienoje jų – po du šienpjovius. Kiekviena komanda turės nušienauti nustatytą plotą – 3 metrų pločio (2 pradalgės) ir 100 metrų ilgio. Varžytuvėms numatyta patogi pieva, kurioje bus ūgtelėjusi 30 – 50 cm aukščio atolo žolė. Komandos varžysis dėl šienavimo greičio ir kokybės. Nugalėtoja bus skelbiama komanda, greičiausiai nušienavusi savo pradalges, taip pat – komanda, šį darbą atlikusi kokybiškiausiai. Greičiausiai savo pradalges įveikę šienpjoviai bus kviečiami dalyvauti ir antrame ture – individualiose šienpjovių varžytuvėse. Mažesniame plote varžysis patys greičiausi šienpjoviai, nugalėtojams bus suteikti garbingi „Metų šienpjovio“ ir „Metų šienpjovės“ titulai. Kiti titulai, dėl kurių galės varžytis šienpjoviai – tai vyriausiasis ir jauniausiasis šienpjovys, taip pat – originaliausiai pasirodžiusi komanda (titulas „Stilius ir mada“). Norintys dalyvauti varžytuvėse kviečiami registruotis (pilna dviejų žmonių komanda ar pavieniui). Registruotis galima užpildant registracijos anketą čia arba paskambinus telefonu Nr. 8 629 17 208. Baltijos aplinkos forumas primena, kad tuo pačiu vyksta ir „Gero ūkininko“ čempionatas. Jame valgytojai kviečiami rinkti geriausius ūkininkus, kurie savo produkciją augina darnoje su gamta. Ūkininkai gali registruotis patys arba juos gali nominuoti jų auginamo maisto valgytojai, kaimo bendruomenė ar kiti. Išsamiau apie šį čempionatą: http://gerasukininkas.lt   Daugiau informacijos: Žymantas Morkvėnas Baltijos aplinkos forumo direktorius zymantas.morkvenas@bef.lt +370 614 72597

Skaityti daugiau

Kodėl verta aplankyti Šilutę

Šilutės teritorijoje yra 322 kultūros paveldo objektai, tarp jų geriausiai išlikę yra architektūros, archeologijos, technikos ir marinistinis paveldas.

Šilutės krašto miesteliai

Šilutės rajono savivaldybė yra vakarinėje Lietuvos Respublikos dalyje, šalia Baltijos jūros Kuršių marių. Didžiąją rajono dalį užima Nemuno delta.

Šilutės sekretai

Šilutės sekretai Kokios asociacijos kyla išgirdus žodį „sekretai“? Pirmiausiai prieš akis iškyla vaikystė, kai kartu su draugais slaptose vietose iškasus duobutes į jas vaikai pridėdavo saldainių popierėlių, blizgučių, akmenukų ir uždengę stiklo šuke juos apiberdavo žemėmis. Kiek džiaugsmo tuomet suteikdavo tokie atradimai! Šilutės „sekretai“ – unikalus projektas Lietuvoje ir Europoje, kur miesto istorija atskleidžiama mažosios architektūros elementais. Tai uždengti stiklu ir įmontuoti šaligatvyje unikalūs kambarėliai, kuriuose atkurtas praeities gyvenimas, vykęs istoriniuose Šilutės namuose XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Šiuo metu rekonstruotame Lietuvininkų gatvės šaligatvyje įrengta 20 „Šilutės sekretų“. Juos nesunkiai galima rasti dairantis po kojomis abiejose gatvės pusėse einant nuo Hugo Šojaus dvaro iki sankryžos su Taikos ir Eglių gatvėmis. „Sekretai“ suteikia progą pasmalsauti, ką savo namuose veikė sviestininkas, statybininkas, kaip atrodė dantų gydytojos kabinetas, kokių skanėstų buvo cukrainėje, koks gyvenimas virė siauruko ir autobusų stotyse ar karietų pašte. „Sekretai“ dar įspūdingiau atrodo naktį, nes apšviečiami iš vidaus. Sekretų žemėlapis Daugiau informacijos: www.silutessekretai.lt  Atnaujinta: 2021-02-25

Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia

Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia Šilutės bažnyčia buvo laikoma viena gražiausių Rytų Prūsijos evangelikų liuteronų bažnyčių. Pastatyta 1926 metais pagal architekto K. Gutknechto projektą. Išorėje dominuoja 50 m aukščio bokštas, kuriame yra trys varpai ir miesto laikrodis. Įspūdingas altorius - dailininko, buvusio Karaliaučiaus meno akademijos profesoriaus Richardo Pfeiferio, nuopelnas. Ant 80m² altoriaus sienos jis nutapė freską su 120 originalaus dydžio figūrų . Iš jų 80 suvaidino svarbų vaidmenį bažnyčios istorijoje. Viršuje, virš altoriaus priešais dievo avinėlį klūpo Adomas ir Ieva, o iš kairės ir dešinės pavaizduoti žmonės iš bažnyčios istorijos. Kitos bažnyčios sienos taip pat papuoštos biblinėmis scenomis. Bažnyčią supa gražus gojelis, šalia bažnyčios pastatyta stilinga klebonija.  Atnaujinta: 2021-02-25

Šilutės Hugo Šojaus dvaras

Šilutės Hugo Šojaus dvaras 1721 m. Šilutėje įsteigtas valstybinis dvaras. Tai nesudėtingų formų vėlyvo klasicizmo bei istorizmo laikų pastatas su neryškiais stiliaus bruožais bei santūriu, būdingu Klaipėdos kraštui dekoru. Reorganizavus Prūsijos valstybės valdymo sistemą 1808 – 1818 m. dvarą įsigijo Radkių šeima. Tačiau dvaro atgimimas ir klestėjimas prasidėjo 1889 m., kai jį įsigijo dvarininkas dr. Hugo Šojus. Pastarajai šeimai valdant, Šilutes dvaras tapo garsus ir žinomas Klaipėdos krašte bei Rytų Prūsijoje. Daug prie to prisidėjo anuomet plačiai žinomas dr. Hugo Šojaus vardas, jo visuomenines, kultūrinės veiklos įvertinimas. Ne mažiau dvarą garsino pavyzdinis ūkio pastatų, dvarvietės sutvarkymas bei administravimas, kurio pradžia taip pat siejama su dr. Hugo Šojaus vardu. Dvarininkas pertvarkė dvaro ūkį, dalį žemių išnuomojo bei padovanojo miestui. Svarbi Šilutės miesto dalis – apskrities ligoninė, turgaus aikštė, gimnazija, pradinė mokykla, paštas, gaisrinė, uostas, evangelikų liuteronų bažnyčia ir kt. – yra pastatyta ant buvusių dvaro žemių. Ne be pagrindo dr. Hugo Šojus vadinamas Šilutės miesto mecenatu. Atkurtame dvare įsteigtas pirmasis Klaipėdos krašto muziejus, kuriame kauptos unikalios kolekcijos. Tai buvo laimingas kelių šimtmečių senumo dvaro istorijos epilogas, prieš prasidedant sovietiniam dvaro nugyvenimo laikmečiui. 1944 m. spalio mėnesį dvare apsistojus Raudonajai armijai didelė dalis muziejinių vertybių buvo sunaikinta. Sovietiniais metais čia veikė pagalbinis vykdomojo komiteto ūkis, Žemės ūkio mokykla ir Žemės ūkio technikumas. Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo pradėti dvaro komplekso projektavimo ir restauravimo darbai. 2015 metais miestui ir jo svečiams atvertos dr. Hugo Šojaus dvaro komplekso durys. Šiuo metu čia veikia muziejaus mokslinis archyvas – biblioteka, restauracijos centras, vykdoma edukacinė veikla, vyksta virtualios ir kilnojamosios parodos. Čia įsikūręs ir Šilutės turizmo informacijos centras. Šalia dvaro buvo įkurtas angliško tipo parkas su trimis tvenkiniais ir pasivaikščiojimo takais. Parke, kuris driekiasi palei Šyšos upę iki senojo geležinkelio tilto, būta apie 150 rūšių augmenijos. Dabar parke yra iki 40 rūšių medžių ir krūmų  Atnaujinta: 2021-04-20

Šilutės siena

Šilutės siena "Šilutės sieną“ – bendruomeninį projektą, suvienijusį miesto gyventojus – paskatino koncernas SBA ir jo valdoma įmonė „Šilutės baldai“. Minint 125-ąjį baldų fabriko ir Šilutės miesto 505 metų sukaktis buvo nuspręsta kartu su Šilutės bendruomene sukurti ilgiausią metraštį – 500 metrų ilgio sieną, ant kurios atsispindėtų svarbiausi miesto istoriniai įvykiai ir reikšmingiausios krašto asmenybės. Daugiau kaip 500 kvadratinių metrų dydžio sieną, juosiančią AB „Šilutės baldai“, jaunieji Šilutės meno mokyklos dailininkai per vasarą ištapė piešiniais, pasakojančiais Šilutės miesto istoriją ir atskleidžiančiais Mažosios Lietuvos krašto savitumą. Ant iš 85 segmentų sudarytos „Šilutės sienos“ atsidūrė daugiausiai visuomenės palaikymo sulaukęs potvynis, Šilutės uostas, garsieji Šilutės turgūs, Melno sutartis, pavaizduotas paštas, dujų fabrikas, 1944 metų rudenį Šilutėje likę tik 7 senieji gyventojai, taip pat „Šilutės baldų“ fabrikas – viena seniausių įmonių rajone ir didžiausias darbdavys. Sieną papuošė ir tokios Šilutės krašte gyvenusios asmenybės kaip Hermanas Zudermanas, Hugo Šojus, Vydūnas, Petras Jakštas, taip pat privilegiją steigti karčemą šile gavęs ir Šilokarčemos gyvenvietės pradininkas Georg Talatt (Jurgis Talaitis). Pavaizduotas Sąjūdis, emigracija, prancūzmetis ir karas... Sienos piešiniai atrodo labai skoningai, nes jiems pasirinktas grafiškas juodos-baltos-pilkos spalvos koloritas. Žavesio jam suteikia ryškių spalvų akcentai, pridėtinės detalės: šviestuvas, gėlės, baldų detalės bei jaunosios kartos humoras: pavyzdžiui, prancūzų kariai pavaizduoti su bagetėmis vietoje ginklų, arba užrašas „Mes nebe kaimiečiai“, iliustruojantis miesto teisių suteikimo 1941 m. rugsėjo 27 d. Šilutei faktą. Daugiau kaip 100 dailininkų piešė sieną ir daugiau kaip 3 000 žmonių prisidėjo prie šio projekto įgyvendinimo. Ši siena tapo bendruomenės ne tik žodžiu, bet ir kūnu. Šilutėje pavyko pasiekti tai, ko niekaip nepavyksta pasiekti Lietuvoje - sutelkti žmones vardan vieno tikslo.  Atnaujinta: 2021-02-25

Skip to content