Šv. Jokūbo kelias − tai per Lietuvą besidriekiantis piligriminis, tarptautinis, pažintinis, kultūrinis kelias, kuris jungia Lietuvą su bendru Šv. Jokūbo kelio tinklu ir veda į Santjago de Kompostelą (isp. Santiago de Compostela), kur, manoma, yra palaidotas apaštalas Jokūbas.
Šv. Jokūbo kelias Vakarų Lietuvoje − tai paženklintas kultūrinis, pažintinis, piligriminis Šv. Jokūbo kelias per 10 Vakarų Lietuvos savivaldybių, t. y. Klaipėdos r. savivaldybę, Klaipėdos m. savivaldybę, Palangos m. savivaldybę, Kretingos r. savivaldybę, Plungės r. savivaldybę, Telšių r. savivaldybę, Šilutės r. savivaldybę, Šilalės r. savivaldybę, Tauragės r. savivaldybę ir Jurbarko r. savivaldybę. Maršrutas sukurtas bendradarbiaujant su savivaldybių, per kurias eina kelias, turizmo informacijos centrais, vietos bei tikinčiųjų bendruomenėmis, seniūnijų ir regioninių parkų darbuotojais. Kelias paženklintas pateikus paraišką „Šv. Jokūbo kelias Vakarų Lietuvoje“ Lietuvos kultūros tarybai.
Kelias paženklintas specialiu, visoje Europoje vienodu, Šv. Jokūbo kelio ženklu − geltona kriaukle mėlyname fone. Visas maršrutas driekiasi apie 460 km. Jį sudaro 19 skirtingo ilgio atkarpų. Keliaujant jomis, atrasite gražiausius Vakarų Lietuvos kampelius, Baltijos jūros pakrantę, pažintinius takus, gamtos paveldo objektus, kopsite į piliakalnius, aplankysite bažnyčias, muziejus, pilis ir kitus reikšmingus kultūros paveldo objektus. Kiekvieno etapo pabaigoje pateikiami nakvynės vietų, kuriose laukiami piligrimai, pasiūlymai. Kai kurie etapai turi ir tarpines nakvynės vietas. Taip pat kiekviena atkarpa turi aprašymą, o prireikus daugiau informacijos visada jums pagelbės turizmo informacijos centrai, esantys šiame kelyje.
Šaltinis: https://www.klaipedosrajonas.lt/jokubo-kelias/

Šv. Jokūbo kelio atkarpa Priekulė-Vanagai-Švėkšna

Šaltinis: https://www.klaipedosrajonas.lt/kiti-marsrutai/priekule-vanagai-sveksna-26-km/

Šv. Jokūbo kelio atkarpa Švėkšna-Adomavas

Pailsėję Švėkšnoje, tolimesniam keliavimui nepamirškite pasirūpinti maisto ir vandens atsargomis, kurias galite įsigyti Švėkšnos miestelio parduotuvėse, pasistiprinti kavinėse, prireikus medikamentų yra veikianti vaistinė. Sustokite pasigrožėti daugiau nei 150 metų senumo statiniu – Švėkšnos evangelikų liuteronų bažnyčia, kuri 2005 metais buvo nuniokota uragano „Ervino“, bet skubiai sutvarkyta.
Vilkėno I kaime, pietinėje Švėkšnos miestelio pusėje, apie 2 km nuo centro, kairiajame Švėkšnalės krante ties staigiu kelio Žemaičių Naumiestis-Gardamas – Švėkšna posūkiu pateksite tiesiai į Švėkšnos parapijos kapines (Vilkėno kapines). Tik įžengus pro kapinių vartus, atsiveria gana didingas kapinių vaizdas. Kapinių dešinėje pusėje stovi mauzoliejus su garsių Vilkėno dvaro grafų Pliaterių karstais, kapinėse palaidota ir daugiau šios šeimos atstovų. Senesniojoje kapinių dalyje stovi aštuoniolikto amžiaus pabaigoje pastatyta medinė kapinių koplyčia. Keliaujant žvyrkeliu Gardamo link, prie Žakainių kaimo, dešinėje miškelio pusėje, turėsite progą stabtelti ir aplankyti Žakainių piliakalnį.
Prie kelio Švėkšna – Gardamas – Žemaičių Naumiestis stovi paminklinis akmuo, kuriuo pažymima manoma pirmosios lietuviškos knygos autoriaus Martyno Mažvydo gimtinė.
Pasiekę Gardamo miestelį galėsite pasipildyti maisto atsargas čia veikiančioje parduotuvėje. Miestelis žymus ne tik gražiomis apylinkėmis, vaizdingais Tenenio šlaitais, bet Šv. Roko bažnyčia bei Lurdu. Bažnyčia pastatyta gražioje vietoje ant kalvos, stačiakampio plano, vienabokštė, su apside. Bažnyčios bokšte fasadinėje pusėje įmontuotas laikrodis. Jo ciferblatas naktį šviečia. Šv. Roko bažnyčios pašonėje dvidešimto amžiaus pradžioje, šlaite pastatytas stebuklingasis Lurdas, kurio atsiradimo istoriją žmonės pasakoja įvairiai. Vieni sako, kad toje vietoje pasirodžiusi Marija, kiti – kad žmogui, kuris netikėjo į Dievą, išgijo vaikas. Atsidėkodamas vyras ir pastatė Lurdą. Lurdo dešinėje pusėje yra akmeniniai laipteliai į viršų, link bažnyčios. Jų – 14, lygiai tiek, kiek yra Kristaus kančios kelio stotelių. Seni žmonės sako, kas lipa tais laiptais, tas „eina stacijas“.
Toliau keliaujate Šylių link, grožitės šių apylinkių kraštovaizdžiu kol pasieksite Šilalės rajono Adomavo apylinkes.

Piligrimų nakvynių informacija (prie atkarpos Švėkšna – Adomavas):

 

Šv. Jokūbo kelio atkarpa Švėkšna-Šilutė

Pailsėję Švėkšnoje, tolimesniam keliavimui nepamirškite pasirūpinti maisto ir vandens atsargomis, kurias galite įsigyti Švėkšnos miestelio parduotuvėse, pasistiprinti kavinėse, prireikus medikamentų yra veikianti vaistinė. Sustokite pasigrožėti daugiau nei 150 metų senumo statiniu – Švėkšnos evangelikų liuteronų bažnyčia, kuri 2005 metais buvo nuniokota uragano „Ervino“, bet skubiai sutvarkyta.
Vilkėno I kaime, pietinėje Švėkšnos miestelio pusėje, apie 2 km nuo centro, kairiajame Švėkšnalės krante ties staigiu kelio Žemaičių Naumiestis-Gardamas – Švėkšna posūkiu pateksite tiesiai į Švėkšnos parapijos kapines (Vilkėno kapines). Tik įžengus pro kapinių vartus, atsiveria gana didingas kapinių vaizdas. Kapinių dešinėje pusėje stovi mauzoliejus su garsių Vilkėno dvaro grafų Pliaterių karstais, kapinėse palaidota ir daugiau šios šeimos atstovų. Senesniojoje kapinių dalyje stovi XVIII a. pab. pastatyta medinė kapinių koplyčia. Keliaujant žvyrkeliu Gardamo link, prie Žakainių kaimo, dešinėje miškelio pusėje, turėsite progą stabtelti ir aplankyti Žakainių piliakalnį.
Prie kelio Švėkšna – Gardamas – Žemaičių Naumiestis stovi paminklinis akmuo, kuriuo pažymima manoma pirmosios lietuviškos knygos autoriaus Martyno Mažvydo gimtinė.
Pasiekę Gardamo miestelį, nepamirškite pasipildyti vandens ir maisto atsargas čia veikiančioje parduotuvėje, nes kelio atkarpoje iki Grabupių kaimo daugiau tokios galimybės nebus.
Gardamo miestelis žymus ne tik gražiomis apylinkėmis, vaizdingais Tenenio šlaitais, bet Šv. Roko bažnyčia bei Lurdu. Bažnyčia pastatyta gražioje vietoje ant kalvos, stačiakampio plano, vienabokštė, su apside. Bažnyčios bokšte fasadinėje pusėje įmontuotas laikrodis. Jo ciferblatas naktį šviečia. Šv. Roko bažnyčios pašonėje XX a. pradžioje, šlaite pastatytas stebuklingasis Lurdas, kurio atsiradimo istoriją žmonės pasakoja įvairiai. Vieni sako, kad toje vietoje pasirodžiusi Marija, kiti – kad žmogui, kuris netikėjo į Dievą, išgijo vaikas. Atsidėkodamas vyras ir pastatė Lurdą. Lurdo dešinėje pusėje yra akmeniniai laipteliai į viršų, link bažnyčios. Jų – 14, lygiai tiek, kiek yra Kristaus kančios kelio stotelių. Seni žmonės sako, kas lipa tais laiptais, tas „eina stacijas“.
Toliau keliaujate Ramučių link apie 8 km, kol pasieksite Ramučių evangelikų liuteronų bažnyčią. 1895 metais Klaipėdos krašto pasienyje su Didžiąja Lietuva buvo įkurta Eidaičių dvasinė apylinkė ir pamaldos evangelikams liuteronams pradėtos laikyti Eidaičių mokykloje. Tačiau Eidaičiai, netapo naujos parapijos centru, nes 1900 metais laikini maldos namai buvo pastatyti Ramučiuose ir, po poros metų, 1902 metais buvo įkurta savarankiška Ramučių evangelikų liuteronų parapija. 1929 m. pastatyta vienabokštė, raudonų plytų bažnyčia, ji po II Pasaulinio karo buvo nusiaubta, tačiau vėliau pamaldos čia atgaivintos.
Atkeliavę į Grabupių kaimą, parduotuvėje galėsite pasipildyti vandens ir maisto atsargomis ir toliau einate Šilutės miesto link.
Ateiname į Šilutės miestą. Dabar Šilutė – sparčiai augantis turistinis miestas, svečiams patrauklus savo apylinkių unikalumu bei savitu paveldu. Lankome raudonų plytų, stačiakampio formos, istorizmo laikotarpio katalikų Šv. Kryžiaus bažnyčią, pastatytą 1854 m.

Piligrimų nakvynių informacija (prie atkarpos Švėkšna – Šilutė):

 

Šv. Jokūbo kelio atkarpa Šilutė-Timsriai

Pailsėję Šilutėje tolimesniam keliavimui nepamirškite pasirūpinti maisto ir vandens atsargomis, kurias galite įsigyti Šilutės parduotuvėse, pasistiprinti kavinėse, prireikus medikamentų yra veikiančios vaistinės. Pradėjus kelionę Žemaičių Naumiesčio link, Geležinkelio ir Tilžės gatvių sandūroje prieisite Šilutės senąsias evangelikų liuteronų kapines, tai vertinga Šilutės miesto architektūrinio, istorinio, kultūrinio palikimo dalis. 1907 metais kapinėse pastatyta mūrinė šarvojimo koplyčia, kuri išliko iki šių dienų (buvo atlikta koplyčios restauracija). Kapinėse yra trys į Lietuvos kultūros vertybių registrą įtrauktos kapavietės – istorijos paminklai: knygininkų Sekunų, Štalių ir garsaus rašytojo Hermano Zudermano tėvų šeimyniniai kapai.
Toliau Tilžės gatve keliaujate iki Žemaičių Naumiesčio gatvės ir pasukę į kairę, pėsčiųjų takeliu eisite apie 14 km. Žemaičių Naumiestis – senas Žemaitijos pasienio miestelis, kurio apylinkėse gyventa nuo XIV a. Po 1863 – 1864 m. sukilimo uždraudus lietuvišką spaudą miestelis gavo ypatingą reikšmę, nes per jį ėjo vienas svarbiausių knygnešių kelių. Miestelio centre stovi 1842 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia, kurioje vyksta evangelikų liuteronų pamaldos. 1910–1914 m. joje kunigavo evangelikų liuteronų kunigas Fridrikas Megnius, kuris Žemaičių Naumiestyje lietuvių kalba leido laikraštį „Svečias“. Miestelyje veikia keletas maisto prekių parduotuvių, kavinė, vaistinė, tad nepamirškite pasistiprinti, pasirūpinti maisto bei vandens atsargomis.
Kiek tolėliau, kairėje pusėje, ant Vanagių piliakalnio, dar vadinamo Žaliuoju kalnu, išdidžiai stovi Šv. Arkangelo Mykolo Romos katalikų bažnyčia, pastatyta 1782 m. Tai liaudies architektūros formų medinė bažnyčia, turinti neogotikos bruožų. Joje yra dailės požiūriu vertingų religinių paveikslų, skulptūrų. Dabartinis bažnyčios pastatas – kryžminio plano, su nedideliu bokšteliu stogo kryžmoje.
Toliau maršrutas veda pasukus iš Dariaus ir Girėno gatvės dešinėn pro vieversių gatvę. Kaimo keliukais, grožėdamiesi gamta keliausite apie 8 km Degučių link.
Degučiai minimi nuo XVIII a. pradžios. Kaime stovinti Šv. Vincento Ferero bažnyčia ypatinga tuo, kad tai – bene vienintelė Europoje išlikusi trikampė medinė bažnyčia. Trikampis bažnyčios pastato planas labai neįprastas ir yra siejamas su Šv. Trejybės simboliu. Barokinė Degučių bažnyčia pastatyta 1757 m., daug kartų remontuota. Ją pastatė Vainuto seniūnas Tadas Bilevičius, o svarbiausi fundatoriai buvo Adomas Bilevičius su žmona Bogumila Budrikaite. Manoma, kad statyti bažnyčią galėjo paskatinti „tamsi giminės dėmė”: iš istorinių šaltinių yra žinoma, kad Bilevičių giminę sukrėtė tragedija, kai Aleksandras Bilevičius užpuolė brolio Jono, Vainuto seniūno, dvarą, o užpuolimo metu žuvo Jono dukra Joana. Aleksandras Bilevičius greičiausiai pradėjo, o jo sūnus Tadas Bilevičius baigė statyti ir įrengė bažnyčią. Bažnyčios viduje – trys drožinėti XVIII a. vietos meistrų altoriai su tapytais paveikslais, skulptūros. Šventoriuje – medinė stulpinės konstrukcijos varpinė su kalinėtu kryžiumi, Nukryžiuotojo skulptūra. Degučiuose esančioje parduotuvėje galėsite pasirūpinti maisto ir vandens atsargomis.
Pailsėję Degučiuose asfaltuotu keliuku toliau žingsniuosite Katyčių link, kol prieisite žvyruotą keliuką dešinėje ir pasuksite Laugalių kaimo kryptimi. Čia praeisite Laugalių kaimo evangelikų liuteronų kapines, kuriose galimai daugiau nei prieš 150 metų supilta pirmoji kapavietė. Čia palaidotas Kristupas Lekšas (1872–1941) – Mažosios Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas, poetas, giesmynų sudarytojas. Palaidotos ir karo aukos, ant paminklo joms sunkiai įskaitoma „Ilsėkitės svetimoje žemėje“. Laidota maždaug iki XX a. vidurio.
Katyčiai – miestelis, įsikūręs šalia Šyšos upės, vienas seniausių miestelių Šilutės rajono savivaldybėje su puikiai išlikusia architektūra. Katyčius puošia sena evangelikų liuteronų bažnyčia. Bažnyčia iš lauko akmenų ir plytų, mediniu bokštu, pastatyta 1734 m. šalia senųjų kapinių. 1801 metais praūžus stipriam viesului nulaužtas bažnyčios bokštas. 1894 m. Katyčių bažnyčia dar kartą iš pagrindų pertvarkyta, remontuota. Tada ji įgijo griežto stačiakampio formą, sustiprintas medinis, besibaigiąs palapinės pavidalo stogeliu, bokštas. Mediniame bokšte kabėjo trys varpai, vieną iš jų bažnyčiai padovanojo Prūsijos karalienė Luiza. Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia nenukentėjo, tačiau daugiausia nuostolių patyrė sovietmečiu. Trys bažnyčios varpai čia skambėjo iki 1955 m. Nacionalizavus bažnyčią čia buvo įrengta kino salė: pertvarkytas bažnyčios interjeras, išgriautas altorius ir sakykla, nugriauta varpinė, dingo varpai, po grindimis užverstos ir buvusios kriptos. Nepasiekusi tikslų, valdžia bažnyčią 1958 m. grąžino tikintiesiems. Pamažu evangelikų liuteronų bendruomenė bažnyčią atstatinėjo, o 1991 m. iš naujo atgimus Katyčių evangelikų bendruomenei prasidėjo ir bažnyčios remontas. Po 1992–1994 m. restauracijos vėl atstatyta varpinė, įkeltas varpas. 2008 m. pakeistos medinės stogo konstrukcijos, vokiškomis čerpėmis iš naujo uždengtas stogas. Iš Vokietijos buvo atvežti vargonai, kuriuos sustatė meistras Jorg Nass.
Pailsėję Katyčiuose, tolimesnei kelionei nepamirškite čia esančioje parduotuvėje pasirūpinti vandens ir maisto atsargomis, ir besigrožėdami apylinkių kraštovaizdžiu apie 9 km keliaujate Pagėgių savivaldybės link, kol pasieksite Timsrius

Piligrimų nakvynių informacija (prie atkarpos Šilutė – Timsriai):