Rusnė – viena iš seniausių, unikaliausių ir iš dalies įdomiausių Mažosios Lietuvos krašto gyvenviečių Nemuno deltoje. Didžiausios salos Lietuvoje pavadinimas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą buvo paminėtas dar 1366 metais, kuomet Vokiečių ordinas ėmė tvirtintis pajūryje ir Kuršių marių regione. Rusnė – pasienio miestelis, įsikūręs saloje, Nemuno deltoje tarp Atmatos ir Skirvytės upių, per vidurį teka Pakalnės upė. Kitoje upės pusėje yra Rusijos Federacijos Kaliningrado sritis. Vienintelis kelias į Rusnę – tiltas per Atmatą. Pirmasis tiltas į salą nutiestas dar 1914 m. Tai buvo 2 arkų Peterso tiltas, kurio liekanos išlikusios iki šiol. Praėjus 30 metų, 1974 metais, greta senojo buvo pastatytas naujas tiltas. Tai didžiausias Lietuvos miestelis, esantis saloje, garsus gamtos grožiu, paukščių įvairove bei pavasariniais potvyniais. Salos plotas – 47 km². Be Rusnės miestelio, yra Vorusnės, Šyškrantės, Pakalnės, Uostadvario ir Skirvytėlės kaimai. Tai ne vienintelė sala Nemuno deltoje: Rusnės salą supa keletas mažesnių. Apsilankiusiųjų Rusnėje širdis tirpdo įspūdingo grožio marinistiniai peizažai. Gaivaus pamario vėjo, vandens ir ošiančių pušynų ansamblis sukuria tiesiog svaiginantį gamtos paveikslą.
Rusnė yra garsi ne tik savo kraštovaizdžiu ar išlikusia senąja medine architektūra – sala pagrįstai tituluojama skaniausios rūkytos žuvies sostine. Daugybė žmonių kasmet čia plūsta paragauti rusniškių gamintų autentiškų patiekalų bei pasimėgauti maloniai nosį kutenančiais šviežios žuvies kvapais. Pirmą kartą užsukę neretai lankytojai sugrįžta, žinodami, kad Rusnėje yra visuomet laukiami. Didžiausioje Lietuvos saloje kuriama vandens ir sausumos pramogų darna įtraukia įvairių pomėgių turinčius atvykėlius – žuvininkystės profesionalus ir mėgėjus, ornitologus, gamtos ir etnokultūros tyrinėtojus, ramybės bei vandens mylėtojus. Aktyvių vandens pramogų čia išties netrūksta – panorę gali žvejoti, plaukioti laivais, valtimis ar baidarėmis. Maža to, Rusnės sala yra patraukliausias poledinės žūklės Kuršių mariose centras. Tai unikalus, iš visų pusių apsuptas vandens, gamtos kampelis, kur visada gera sugrįžti.