RUSNĖ
Rusnė – viena iš seniausių, unikaliausių ir iš dalies įdomiausių Mažosios Lietuvos krašto gyvenviečių Nemuno deltoje. Didžiausios salos Lietuvoje pavadinimas rašytiniuose šaltiniuose pirmąjį kartą buvo paminėtas dar 1366 metais, kuomet Vokiečių ordinas palaipsniui ėmė tvirtintis pajūryje ir Kuršių marių regione. Rusnė – pasienio miestelis įsikūręs saloje, Nemuno deltoje tarp Atmatos ir Skirvytės upių, per vidurį teka Pakalnės upė. Kitoje upės pusėje yra Rusijos Federacijos Kaliningrado sritis. Vienintelis kelias į Rusnę – tiltas per Atmatą. Pirmasis tiltas į salą nutiestas dar 1914 m. Tai buvo 2 arkų Peterso tiltas, kurio liekanos išlikusios iki dabar. Praėjus 30 metų, 1974 metais greta senojo buvo pastatytas naujas tiltas. Tai didžiausias Lietuvos miestelis esantis saloje, garsus gamtos grožiu, paukščių įvairove bei pavasariniais potvyniais. Salos plotas – 47 km². Be Rusnės miestelio yra Vorusnės, Šyškrantės, Pakalnės, Uostadvario ir Skirvytėlės kaimai. Tai ne vienintelė sala Nemuno deltoje: Rusnės salą supa keletas mažesnių. Apsilankiusiųjų Rusnėje širdis tirpdo įspūdingo grožio marinistiniai peizažai. Gaivaus pamario vėjo, pliuškančio vandens ir ošiančių pušynų ansamblis sukuria tiesiog svaiginantį gamtos paveikslą.
Rusnė yra garsi ne tik savo kraštovaizdžiu ar išlikusia senąja medine architektūra – sala pagrįstai tituluojama skaniausios rūkytos žuvies sostine. Daugybė žmonių kasmet čia plūsta paragauti vietinių gamybos specifinių patiekalų bei pasimėgauti maloniai nosį kutenančiais šviežios žuvies kvapais. Pirmą kartą užsukę neretai lankytojai sugrįžta, žinodami, kad Rusnėje yra visuomet laukiami. Didžiausioje Lietuvos saloje kuriama vandens ir sausumos pramogų darna įtraukia įvairių pomėgių turinčius atvykėlius – žuvininkystės profesionalus ir mėgėjus, ornitologus, gamtos ir etnokultūros tyrinėtojus, ramybės bei vandens mylėtojus. Aktyvių vandens pramogų čia išties netrūksta – panorę gali žvejoti, plaukioti laivais, valtimis ar baidarėmis. Maža to, Rusnės sala yra patraukliausias poledinės žūklės Kuršių mariose centras.
Tai unikalus, iš visų pusių apsuptas vandens, gamtos kampelis, kur visada gera sugrįžti!

Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia
Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia Pirmoji rašytinė žinia apie šią bažnyčią žinoma iš 1544 m. Prūsijos kunigaikščio Albrechto rašto apie pamaldas

Rusnės pašto pastatas ir Senojo Peterso tilto liekanos
Rusnės pašto pastatas ir Senojo Peterso tilto liekanos Tilto statybos prasidėjo 1912 metais, jų dėka, buvo pastatyta elektrinė ir į

Etnografinė žvejo sodyba – muziejus
Etnografinė žvejo sodyba – muziejus Kazimiero Banio etnografinė žvejo sodyba – muziejus įkurtas 1997 m. kaip tipiška žvejojančio ūkininko sodyba.

Tiltas per Atmatą
Tiltas per Atmatą Pirmasis pakeliamas tiltas per Atmatą buvo nutiestas 1914 metais, kurį 1944 m. besitraukianti Vokietijos kariuomenė susprogdino. Tai

Skirvytėlės etnografinis kaimas
Skirvytėlės etnografinis kaimas Kaimas įsikūręs tarp Pakalnės ir Skirvytėlės upių. Buvusio kaimo ilgis – 1,5 km. Jį sudaro apie 20

Uostadvario švyturys
Uostadvario švyturys Uostadvario švyturys yra taisyklingo aštuonkampio formos, sienų briaunos papuoštos glazūruotomis žalios spalvos plytomis, sienos raudonų plytų mūro. Viduje

Paminklas Mahatma Ghandžiui ir Hermanui Kalenbachui
Paminklas Mahatma Ghandžiui ir Hermanui Kalenbachui 2015 m. Rusnėje, Atmatos krantinėje, atidengtas paminklas Indijos tautos tėvui Mahatma Gandžiui ir jo

H. Zudermano ąžuolas
H. Zudermano ąžuolas Žalgirių miške auga nemažai šimtamečių ąžuolų, vienas iš jų pavadintas Hermano Zudermano vardu, iš Šilutės krašto kilusio