Šilutės bažnyčia buvo laikoma viena gražiausių Rytų Prūsijos evangelikų liuteronų bažnyčių. Žemės sklypą bažnyčiai ir klebonijai statyti dovanojo dvaro savininkas Hugo Šojus. 1926 metais bažnyčia pastatyta pagal architekto K. Gutknechto projektą. Išorėje dominuoja 50 m aukščio bokštas, kuriame yra trys varpai ir didžiausias Lietuvoje bokšto laikrodis.
Bažnyčios vidų puošia kolonos ir balkonai, vitražai ir tapybos darbai, yra 950 sėdimų vietų. Prie centrinio altoriaus – dailininko, buvusio Karaliaučiaus meno akademijos profesoriaus Richardo Pfeiferio ištapyta 80 m² freska su 104 žmonių atvaizdais. Šioje freskoje vaizduojami katalikų šventieji, Reformacijos ir evangelikų bažnyčios veikėjai, mokslininkai, menininkai, bažnytinės tarybos nariai, bažnyčios statytojai ir meistrai. Tarp jų yra ir mecenatas H. Šojus, rankoje laikantis bažnyčios maketą. Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia nenukentėjo. Pokarinė Šilutės evangelikų liuteronų bendruomenė oficialiai įregistruota 1948 m. rugpjūčio 27 d.