Ventės ragas


Ventės rago istorija

Tai labiausiai į vakarus nutolęs Šilutės rajono taškas, pusiasalis rytinėje Kuršių marių pakrantėje. Pusiasalio ilgis – 5.5 km, didžiausias plotis – 2,2 km. Kuršių marios ir Kuršių nerija susiformavo Litorinos jūros laikotarpiu, prieš 4500-5000 metų. Kuršių marių plotas – 1584 km². Lietuvai priklauso šiaurinė marių dalis (413 km²), o didžioji pietinė dalis – Rusijos Karaliaučiaus (Kaliningrado) sričiai. Ventės rago istorija labai įdomi. Pusiasalio smaigalyje kryžiuočiai 1360 m. pastatė Vinderburgo pilį ir bažnyčią. Audros ir žaibai du kartus šią bažnyčią sunaikino. Marių bangos griovė ir Vinderburgo pilį. Pilies akmenys buvo panaudoti naujos mūrinės bažnyčios statybai, tačiau bangos, audros ir toliau negailestingai griovė Ventės rago smaigalį. Apie 1700 m. sugriuvo ir mūrinė bažnyčia. 1705 m. bažnyčios griuvėsiai buvo pervežti į Kintus ir panaudoti Kintų bažnyčios statybai. Ši bažnyčia mažai pakito per 300 metų, ji yra paskelbta architektūros paminklu. 1975-1986 m. rekonstruotas Ventės rago smaigalys. Jo krantai buvo sutvirtinti ir paaukštinti, išgrįsti didesniais ir mažesniais akmenimis. Pastatytas 250 m ilgio molas, kuris baigiantis žiemai atlieka ir ledlaužio funkcijas – suskaldo didžiulius ledo luitus. Šie darbai padėjo sustabdyti Ventės rago pusiasalio Ventės rago pusiasalio nykimo procesą. Jo smaigalyje nuo 1863 metų veikia švyturys, nes laivams ir sieliams ši vieta buvo labai pavojinga. Pro Ventės ragą driekiasi didysis paukščių migracijos kelias, todėl 1929 metais Ventės rage įsteigta ornitologinė stotis, muziejus ir lankytojų centras. Muziejuje lankytojai gali susipažinti su paukščių žiedavimo istorija, paukščių migravimo tyrimais ir turtingu šių apylinkių sparnuočių pasauliu.

Ventės rago ornitologijos stotis

Ventės ragas – ideali geografinė vieta paukščiams gaudyti ir žieduoti. Rytine Baltijos jūros pakrante driekiasi vienas didžiausių paukščių migracijos kelių. Tai vienas paslaptingiausių neišaiškintų mus jaudinančių gyvosios gamtos reiškinių. Kiekvienais metais pavasarį ir rudenį milijonai paukščių praskrenda virš mūsų šalies, keliaudami į gimtuosius kraštus ar traukdami iš jų su jaunikliais. Rugsėjo – spalio mėnesiais neretai būna dienų, kai Lietuvos pajūriu ties Klaipėda per dieną praskrenda daugiau kaip 3 mln. paukščių, iš kurių 70-80 proc. pasuka per Kuršių neriją ir 20-30 proc. tęsia savo kelionę rytine Kuršių marių pakrante Ventės rago link. Pasiekę iškyšulio galą ir išvydę plačius marių vandenis, didelė dalis smulkiųjų paukščių grįžta, tupiasi į medžius ir krūmus, vėl bando skristi per marias.

Žieduojant paukščius, galima nustatyti, kur jie žiemoja, kur ir kokiu greičiu skrenda, kiek metų gyvena, gauti svarbių žinių apie atskirų paukščių rūšių gausumo pokyčius, jų populiacijų struktūrą ir būklę. Dėl to šis paukščių tyrimo metodas ir šiais laikais lieka pats populiariausias bei prieinamiausias. Kasmet pasaulyje apžieduojama per 6 mln. Paukščių (vien Europoje – apie 4 mln.).

Šią nuostabią vietą pirmasis atrado stoties paukščių žieduotojas Mikas Posingis (1887-1951m.), kuris dirbo Ventės rago švyturio prižiūrėtoju 1924-1944 m. Jis artimai bendravo su Rasytės ornitologinės stoties mokslininkais ir pasiūlė žymiam gamtininkui prof. Tadui Ivanauskui pradėti paukščius žieduoti Ventės rage. Čia reguliariai paukščiai stebėti pradėti 1929 m., o žieduoti – 1930 m.
Įsteigus Ventės rago ornitologinę stotį, kasmet buvo apžieduojama po 2-4 tūkst. paukščių. Daugiausia varnėnų, liepsnelių, didžiųjų, mėlynųjų, juodųjų ir ilgauodegių ir kt. Iš pradžių Ventės rage sparnuočiai buvo gaudomi užmetant tinklus ant krūmų ir į juos įvarant paukščius.
Paukščiams žieduoti naudojami žiedai dažniausiai gaminami iš aliuminio arba nerūdijančio plieno ir nikelio lydinio. Žiede būna įspaustas paukščių žiedavimo centro adresas ir žiedo numeris, kurį gali sudaryti vien skaitmenys arba skaitmenų ir raidžių derinys. Ant Lietuvoje naudojamų dabartinių žiedų yra rašoma ZOOL. MUS. KAUNAS LITHUANIA bei numeris.

Ventės Rago ornitologijos stotis
Kintai, LT-99050 Šilutės rajonas
Tel.: +370 441 68516
Direktorius Vytautas Jusys: +370 638 90619
El. paštas: vrventragis@gmail.com
http://www.vros.lt/

Ventės rago švyturys

Pirmasis medinis švyturys Ventės rage buvo pastatytas dar 1837 m. Jis buvo apšviečiamas alyva kūrenama lempa. Dabartinis raudonų plytų mūrinis švyturys pastatytas 1852 m. Jo aukštis yra 11 m. Ventės rago švyturys vienas iš nedaugelio Lietuvos švyturių, į kurį leidžiama laisvai įlipti ir pasižvalgyti. Į švyturio apžvalgos aikštelę veda seni geležiniai, papuošti originaliais ornamentais laiptai. Objektas svarbus ir kaip regykla, nuo kurios atsiveria Kuršių marios, matosi Kuršių nerija, Rusnės sala. Nuo šios aikštelės galima matyti Kuršių nerijoje už 12-13 km į pietvakarius esančią Nidą ir auksines kopas bei 8,5 km į vakarus nutolusią Preilą. Už 3,6 km į rytus į Kuršių marias įteka pagrindinė Nemuno atšaka Atmata.
Ventės rago švyturys – valstybės saugomas technikos paminklas.


Show Buttons
Hide Buttons