Dviračių maršrutas „Grafų Pliaterių takais“
Atstumas ~20 km.
Atgijusi gamta, vis daugiau saulės šviesos, atšilęs oras norom nenorom skatina ieškoti idėjų, kaip įdomiau ir turiningiau praleisti savo laisvalaikį. Vieni labiau linkę aktyviai poilsiauti, kiti gi, trokšta ramumos ir harmonijos su gamta. Šiuos, atrodo skirtingus norus bei poreikius, įmanoma įgyvendinti, tam puikiai tiks dviračių maršrutas Švėkšnos miestelio apylinkėse – „Grafų Pliaterių takais“.
Pliateriai, Lietuvos dvarininkų giminė, turinti grafų titulą, kilusi iš Vokietijos, pirmą sykį minima 1180 m. Aktyvaus poilsio mėgėjai trasoje galės išbandyti savo ištvermę dviračiu kylant į įkalnes, vairavimo įgūdžius skirtinga kelio danga, siekti asmeninių rekordų kuo greičiau įveikti trasą. Na, o ramybės ištroškę poilsiautojai, iš lėto važiuodami, galės aplankyti šalia dviračių trasos esančios lankytinus objektus ir atsikvėpti įrengtose atokvėpio vietose.
Jei jau nusprendėte laisvalaikiu leistis į kelionę dviračių trasa „Grafų Pliaterių takais“, nepamirškite jo tinkamai paruošti išbandymams – patikrinkite stabdžius, ar ratai nekreivi, ar oro slėgs pakankamas, na o įsitikinę, jog viskas gerai suveržta, ir dviratis atitinka kitus keliamus reikalavimus, pasiruoškite naujiems įspūdžiams.
Kai dviračiai paruošti – leidžiamės į kelionę po Švėkšnos kraštą!, ją rekomenduojame pradėti pačioje miestelio širdyje – Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios šventoriuje. Dabartinė Švėkšnos bažnyčia yra ketvirtoji – pirmoji sudegė, antroji ir trečioji buvo sugriautos. Bažnyčia didingai atrodo iš išorės – imponuoja jos dangų remiantys bokštai, ~ 65 m. 1912 metais viename bokšte įrengtas laikrodis su 4 ciferblatais – grafo Jurgio Pliaterio dovana. Čia taip pat galima apžiūrėti unikalumo visai bažnyčiai, o gal net ir visam miesteliui, suteikiantį virš gatvės nutiestą viaduką, kuris jungia Švėkšnos parką su bažnyčios šventoriumi. Nuo Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios geriausia važiuoti link Daukšaičių, kur nuostabioje vietoje prie Graumenos ir Šalpės upių santakos, upės vingiuose bei tvenkinių apsuptyje įsikūręs Pagraumenės vandens malūnas. Jis statytas dar XIX a. pab., priklausė grafų Platerių giminei. Malūno sukimo ratų jau seniai nėra, likę tik užtvankos akmenys. Šiuo metu Pagraumenės malūnas atgimęs naujam gyvenimui – čia įsikūrė kaimo turizmo sodyba. Nuo šio malūno vingiuotas, miškais apgaubtas kelias veda link Graumenos upės bei Pjaunio upelio santakoje įsikūrusio Gedminaičių dvaro. Jis įsikūręs 1820 m., kai Švėkšnos dvaras buvo padalintas, jis atiteko J. J. V. Pliateriui. Jo valdymo metu čia gyveno S. Stanevičius, kuris tvarkė gausią biblioteką. Šiomis dienomis dvaras visai sunyko, jį primena tik pastatų likučiai. Ilgiausią, bet lygiausią kelionės atkarpą po Pliaterių dvarus reikėtų tęsti, važiuojant link Vilkėnų dvaro, kuris 1820 m. priklausė P. Pliateriui, įsikūrusiam išskirtinių augalų ir medžių apsuptyje. 1843 m. grafas užtvenkė šalia vilnijantį Švėkšnos upelį Švėkšnalė, sudariusį 15 ha užimantį tvenkinį ir netoliese pastatė Vilkėno malūną, kuris grafui nešė dideles pajamas. Šiomis dienomis Vilkėno malūne įsikūrę svečių namai. Čia galėsite atsikvėpti, pasigrožėti gamtos vaizdais, architektūra bei kriokliu.
Susipažindami su Vilkėno lankytinų objektų ansambliu, būtinai privalote užsukti ir į XVIII a. įsikūrusias Vilkėno kapines, kuriose palaidota nemažai žymių žmonių – Jurgis Pliateris, lietuviškos bibliografijos pradininkas, rašytojas S. Stanevičius, kalbininkas M. Miežinis, knygnešių organizatorius, gyd. J. Rugys, daug mokytojų, kunigų, knygnešių ir kt. Na, o į maršruto pradžios tašką, Švėkšnos miestelio centrą, grįžkite Vilkėno gatve, kur jūsų lauks paskutinis, tačiau ne ką mažiau įspūdingas dviračių trasos objektas – Švėkšnos architektūros ansamblis. Ansamblį sudaro klasicistinio stiliaus vartai – pagrindinis įėjimas į parką, kuris įkurtas XIX a. viduryje, iš visų pusių supa 1880 m. statytą neorenesansinę rūmų vilą „Genovaitę“, kuri iki šių dienų priklauso Pliaterių giminei.