Maršrutas: Šilutė – Minija – Ventė
Šio maršruto įveikimui pasitelksime dviračius. Kad išvyka būtų įsimintinesnė, siūlome kartu vykti su kelionės vadovu, kuris padės išsamiau susipažinti su maršrutu ir apylinkėmis.
Kelionę pradedame Šilutės centre, kur susikerta Rusnės, Klaipėdos ir Lietuvininkų gatvės. Važiuojame Klaipėdos gatve 250 m. šiaurės kryptimi. Tada pasukame kairėn į Aukštumalės gatvę ir keliaujame 9,5 km. Įveikę šį atstumą, sustojame susipažinti su Aukštumalos pelke (1), eidami 2400 m ilgio pažintiniu taku. Po šio pasivaikščiojimo pavažiuojame dar 1,6 km ir pasukame kairėn. Pietryčių kryptimi riedame 2,2 km ir sankryžoje prie kryžiaus važiuojame į kairę. Už 600 m. staigus posūkis ir netrukus privažiuojami apžvalgos bokštelį. Nuo jo pasigrožėję lagūniniu Krokų Lankos ežeru (2), miname iki artimiausios kryžkelės, kurioje sukame į kairę. Už 1 km mus pasitinka Minijos kaimas (3), kitaip dar vadinamas Lietuvos Venecija. Laiveliu perplaukiame į kitą upės krantą, važiuojame šiaurės kryptimi, vis pasidairydami į dešinėje pusėje tyvuliuojančius Kintų tvenkinius. Kelio pabaigoje pasukame kairėn. Pavažiavę 1 km vėl riedame į kairę ir netrukus pamatysite nuorodą į Kintų girininkijos pažintinį rekreacinį taką (4). Tako pabaigoje pailsėję atokvėpio aikštelėje, toliau važiuojame pietryčių kryptimi, kur pasiekiame kelionės tikslą – Ventės švyturį (5) bei paukščių žiedavimo stotį (6).
1. Aukštumalos pelkė
Kaip ir visa Nemuno delta, jau seniai domino įvairių sričių specialistus. 1900 m. vokiečių botanikas Karlas Albertas Vėberis visapusiškai ištyrė šią aukštapelkę ir 1902 metais išleido pirmą pasaulyje pelkėtyros knygą – monografiją. Pelkė pasižymi biologinės įvairovės gausa. Aukštumalos aukštapelkėje ir apypelkio miškuose aptikta 175 aukštesniųjų augalų, 78 vabzdžių, 6 varliagyvių, 5 roplių, 88 paukščių bei 26 žinduolių rūšys. Čia įrengtas pažintinis takas.
2. Krokų lankos ežeras
Kadaise Nemuno plukdomos sąnašos atitvėrė Kuršių marių įlanką. Taip susiformavo lagūninės kilmės Krokų Lankos ežeras, kuris yra didžiausias visame regioniniame parke. Šis vandens telkinys pasižymi biologinių vertybių gausa, kurioms apsaugoti buvo įsteigtas Krokų Lankos botaninis-zoologinis draustinis.
3. Minijos kaimas
Minijos kaimas pirmą kartą paminėtas 1540 m. Tai unikalus gatvinis upinis kaimas. Jo sodybos išsidėsčiusios abiejuose upės krantuose, Minijos upė tapo kaimo gatve, kuria susisiekta valtimis. Ilgą laiką Minijos kaimo nuo potvynių nesaugojo pylimai. Tik prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo parengtas Tenenio ir Minijos pievų polderių projektai. Polderiai čia buvo įrengti po karo.
4. Kintų girininkijos pažintinės rekreacijos takas
Takas įrengtas 2007 m. Kuršių marių pakrantėje. Nuo jo atsiveria unikalūs vaizdai į marių vandens platybes ir anapus marių esančią Kuršių neriją.
5. Švyturys
1837 m. Ventės Rago iškyšulyje buvo pastatytas medinis švyturys su alyvine lempa. Jį iš trijų pusių supa vandenys. Siekiant apsaugoti švyturį, 1860 m. Ventės Rago smaigalys buvo išgrįstas akmenimis. Dabartinis mūrinis švyturys pavaldus Ventės Rago ornitologinei stočiai. Į švyturį lipama senais geležiniais laiptais, išdabintais ornamentais. Signalinė lempa vakare automatiškai užsidega, ryte prašvitus – užgęsta. Ventės Rago švyturys – technikos paminklas. Objektas svarbus ir kaip efektinga regykla, nuo kurios atsiveria Kuršių marios, matosi Kuršių nerija, Rusnės sala.
6. Paukščių žiedavimo stotis ir muziejus
Ventės ragas labiausiai žinomas dėl čia įkurtos praskrendančių paukščių žiedavimo stoties, kurią 1929 m. įkūrė profesorius Tadas Ivanauskas. Čia yra pagrindinis Lietuvoje paukščių migracijos kelias, vedantis į Europos pietus, atogrąžas ir net pietinę Afriką. Pasitaiko, kad per vieną dieną čia praskrenda 100 – 200 tūkst. paukščių. Stotyje veikia muziejus.
Nemuno deltos regioninio parko informacija
Daugiau informacijos:
Nemuno deltos regioninio parko direkcija
Adresas: Kuršmarių g. 13 LT 99349, Rusnė
Kontaktai: +370 441 75050, +370 441 58154;