Rytą žemaičiai dažniausiai pradėdavo koše. Žemaičiai ilgiausiai Lietuvoje išlaikė atvirą ugniakurą, kuriame būdavo labai patogu virti putras ir įvairiausias košes: marškonę, pusmarškonę, šilkinę, pusšilkinę, kruopų. Valgydavo su taukų ar sviesto mirke, užgerdami rūgštu pienu. Pusryčiai svarbiausias dienos valgis – reikėdavo sočiai prisivalgyti, kad dienos darbai būtų lengvesni.
Pietums – kopūstų, burokų sriuba, bulvynė. Troškinti kopūstai su kiaulės koja, bulviniai blynai, kugelis, mirkė su bulvėmis, didžkukuliai, kruopiniai vėdarai, šiupinys su kiaulės uodega, kastinys… Žemaičių virtuvėje ypač buvo mėgstamos kanapės. Patiekalo pavadinimas „Spirgynė“ kilęs ne nuo žodžio spirgai, o nuo „spirgėti“, mat kanapes kaitinant keptuvėje jos spirga. Kanapes valgydavo su apvaliom (neskustom) virtom bulvėm.
Pavakariai dažnai būdavo juoda duona su obuolių koše, o vakarienei virdavo bulvinių ar miltinių kleckų, kruopynę.
Edukacinis užsiėmimas supažindina su Švėkšnos miestelio ir apylinkių istorija, kulinariniu paveldu.
Užsiėmimą sudaro: ekskursija po Švėkšną su gidu (1,5 val.), pasirinktas patiekalų rinkinys iš pateikto meniu.
Kaina 15 € asm.
Žmonių skaičius mažiausiai 10 asm.
Amžius neribojamas
Dėl edukacijų kreiptis į Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Švėkšnos ekspoziciją, +370 657 57 152, monika.zasytiene@gmail.com