Kviečiame Jus!
Į Šilutės kraštą pamatyti „Šilutės sekretų“!

Kodėl verta aplankyti Šilutę

Lankomi objektai Šilutės krašte

Šilutės krašto miesteliai

Interaktyvus Šilutės krašto žemėlapis

Į viršų

  • INFORMACINIS NUMERIS:

    +370 441 77785; +370 633 34418

  •  
 
cover (2) [ALL] cover (3) [ALL] cover (6) [ALL] cover (7) [ALL] cover (8) [ALL] cover (9) [ALL]
 

Turistų pasitenkinimo Šilutės rajone teikiamomis turizmo paslaugomis tyrimas

2021-01-21 15:42:58

Mieli Šilutės rajono lankytojai, prašome skirti kelias minutes savo laiko ir atsakyti į klausimus. Jūsų atsakymai bus panaudoti turistų pasitenkinimo Šilutės rajone teikiamomis paslaugomis tyrimui atlikti. Tai padės mums tobulėti, ir geriau patenkinti Jūsų poreikius.   Klausimyną rasite čia: https://forms.gle/vtvhmJegNJW9yuHV7

Skaityti daugiau

Pripažinimas pasiekė sodybas Rusnėje ir Minijoje

2021-01-12 10:57:02

Pripažinimas pasiekė sodybas Rusnėje ir Minijoje Pernai Etninės kultūros globos taryba kartu su Lietuvos kaimo turizmo asociacija bei Žemės ūkio ministerija jau antrą kartą pakvietė Lietuvos kaimo turizmo sodybų šeimininkus dalyvauti Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurse. Konkursui buvo pateiktos 9 paraiškos: 4 iš Aukštaitijos, 1 iš Dzūkijos (Dainavos), 2 iš Mažosios Lietuvos ir 2 iš Suvalkijos (Sūduvos). Trečioji vieta pripažinta sodybai „Pakalnė“, kuri yra ant Pakalnės upės kranto Rusnės saloje, Šilutės rajone  Kaip ir dera senai žvejo sodybai: nuo namo iki upės – tik 30 metrų, upe tik du kilometrai iki Kuršių marių. Sodyba rekonstruota stengiantis kiek įmanoma išsaugoti šio krašto tradicijas, pritaikant ją šiuolaikinio žmogaus poreikiams. Pagrindinio namo stogas dengtas nendrėmis, jį puošia tradiciniai apvadai. Aplinkui – vaistažolių darželiai, aptverti tradicinėmis tvorelėmis. Sode auga tradiciniai vaismedžiai ir vaiskrūmiai. Sodybos šeimininkė Živilė Skirkevičienė turi gidės licenciją ir gali supažindinti su apylinkių istorinėmis, etnografinėmis vietomis. Sodyboje vyksta vaistažolių ir arbatų pažinimo seminarai. Svečiams panorėjus, patiekiama tradicinės pamario žuvienės. Jos savininkai Živilė ir Virgilijus Skirkevičius. Ši sodyba taip pat paskelbta geriausia 2020 m. etnokultūrine Mažosios Lietuvos sodyba. Šilutės krašte pripažinimo sulaukė ir sodyba „Ėvė“, esanti Minijos kaime, Kintų seniūnijoje Tai restauruotas 1900 m. statybos didysis pievininkų laukininkų namas (buvusi Minijos kaimo mokykla) su ūkiniais pastatais (staldu, skūnia, rūsiu). Visi pastatai atnaujinti remiantis profesionalių tradicinės architektūros specialistų rekomendacijomis, dekoruoti drožinėtais lėkiais, vėjalentėmis, karnyzinėmis lentomis, langų apvadais ir langinėmis. Ši sodyba – išskirtinis Mažosios Lietuvos tradicinės architektūros pavyzdys. Šeimininkai saugo išlikusius sodybos baldus, buities rakandus, kaupia Mingės kaimo gyventojų dovanotus eksponatus, juos išradingai eksponuoja. Tad čia galima daug sužinoti ne tik apie Mažosios Lietuvos tradicinę architektūrą, bet ir apie žmonių gyvenimą, amatus, užsiėmimus. Sodyboje galima paragauti tradicinių Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo patiekalų. Gaminami Karaliaučiaus kukuliai „Kionigsberger Klopse“, anuomet buvęs prašmatnus krašto patiekalas – mėsos kukuliai baltame padaže su kaparėliais. Sodybos šeimininkai svečius vaišina žuviene, rūkyta žuvimi, varške, tradicinėmis arbatomis, kava. Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurse 2019 m. sodybai „Ėvė“ buvo skirta nominacija už Mažosios Lietuvos tradicinės architektūros puoselėjimą, 2020 m. „Ėvei” skirta nominacija už dėmesį  Mažosios Lietuvos kultūriniam paveldui ir tradicijoms. Informacija parengta pagal dienraštį "Pamarys"

Skaityti daugiau

Geriau pažinti savo kraštą

2021-01-11 17:26:30

Geriau pažinti savo kraštą Šiandien, kai pandemija neleidžia daugeliui poilsiautojų ir keliautojų pasirinkti tolimus šiltuosius kraštus, atsigręžiame į savo gimtąjį kraštą. Kiek daug gražių vietų prie upių ir ežerų, kiek pažintinių takų ir parkų, dvarų ir pilių. Kad išvyka ar ekskursija būtų turiningesnė, keliautojams talkina gidai. Šilutės turizmo informacijos centras toliau įgyvendina projektą „Šilutės miesto ekonomiškai neaktyvių gyventojų užimtumo didinimas, siekiant pagerinti įsidarbinimo galimybes“, kurio metu tęsiami gidų mokymai. Praktinėje dalyje organizuojamos pažintinės – mokomosios ekskursijos Praėjusių metų rudenį kursų dalyviams buvo organizuotos trys ekskursijos – į Klaipėdos miestą, Rusnės salą ir Kintų seniūniją. Rugsėjo 4 d. būsimieji gidai vyko į Klaipėdą, kurioje lankydami senamiestį ir muziejus susipažino su trijų ekskursijų vadovų darbu. Diena buvo tiksliai suplanuota, tad pavyko aplankyti visus numatytus objektus. Pakeliui į Klaipėdą, besižvalgydami į rudenėjančius laukus, klausėsi Prano Avižinio pasakojimo apie mūsų kraštuose gyvenusius protėvius kuršius, jų kovas su žemaičiais, Prūsų likimą, apie 1923 metų sukilimą, po kurio Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos. Ekskursija prasidėjo bundančiame senamiestyje prie paminklo vieningai Lietuvai „Arka“,  prie Danės tilto, kur dalyvių laukė projekto lektorė ir gidė Agnė Abramovičienė. Daug kartų buvę Klaipėdoje, šį kartą į miestą kursų dalyviai žiūrėjo tarsi kitomis akimis. Daugelis net nebuvo matę aukštai ant stogo įsitaisiusio kaminkrėčio, ne visi žinojo, kad sutikę kaminkrėtį, turėtų patrinti jo sagą ir tai atneštų laimę. Pasigrožėję atsinaujinusiu Meridianu, kuriame yra pietavusi ir Švedijos karališkoji pora, pasivaikščiojo po Friedricho pasažą. Trumpam užsukę į kiemelį prie Kalvių muziejaus, apžiūrėjo geležinius kaltinius kryžius. Vaikščioti senamiestyje ir nepastebėti fachverko stiliaus namų, kurių gausu Klaipėdoje, neįmanoma.  Fachverkas - architektūros stilius, būdingas vokiškų miestų pastatas, kai medinės atramos išdėstytos pastato išorėje. Šį statinių tipą galima laikyti karkasinių namų prototipu. Klaipėdoje fachverkas buvo ypač populiarus XIX amžiaus pirmojoje pusėje, kai Napoleono karų metu uostamiestyje suklestėjo prekyba, o kaupiamas kapitalas teigiamai stimuliavo miesto augimą. Fachverko populiarumą XIX a. taip pat patvirtina kaip tik senamiesčio dalis, esanti tarp Didžiosios Vandens gatvės ir Turgaus aikštės, išvengusi 1854 m. didžiojo Klaipėdos gaisro bei vėlesnių sugriovimų. Su Pilies muziejaus ekspozicijomis būsimuosius supažindino Agnė Abramovičienė. Tiems, kurie dar  nėra buvę šiame muziejuje, tikrai yra ką pasižiūrėti, įspūdį palieka eksponatų gausa, požemių ilgis ir aukštis. Neseniai įrengtoje ekspozicijoje „39/45“ nustebino eksponatų kiekis, žvilgsnius prikaustė informacinių technologijų pagalba pateikiama informacija. Domšaičio galerijos vedėja menotyrininkė Kristina Jokubavičienė papasakojo, kad nuolatinėje ekspozicijoje galerijoje pristatomi tapytojo ekspresionisto Prano Domšaičio kūriniai, Lietuvių fondo (JAV) dovana Lietuvai. Spalio 2-ąją kursų dalyviai vyko į Rusnės salą. Nemuno deltos regioninio parko direkcijoje juos pasitiko direktorius Žilvinas Čėsna. Jis pasakojo apie Nemuno deltos formavimąsi, gamtinius ypatumus, pristatė įnovatyvius lankytojų centro eksponatus. Naujose patalpose įsikūrusį Salos etnokultūros ir informacijos centrą pristatė direktorė Birutė Servienė. Būsimieji gidai ne tik apžiūrėjo naujas ekspozicijas, suvenyrų parduotuvę, bet ir buvo supažindinti su interaktyviu žemėlapiu, naujomis edukacijomis. Kursų dalyviai ekskursiją tęsė Uostadvaryje bei Žalgirių pažintiniame take. Trečioji ekskursija spalio 19 d. vyko Kintuose, Mingės kaime ir Ventės rage. Kintuose augusi, baigusi mokyklą šio rašinio autorė papasakojo apie objektus, kuriuos ekskursijos dalyviai aplankė keliaudami šiuo maršrutu. Kadangi užsiėmimų metu jau buvo kalbėję apie pasiruošimo ekskursijai etapus – medžiagos rinkimą, sisteminimą, potemes, objektus, buvo galimybė pabandyti gidauti. Pirmiausia kursų dalyviai aplankė Ventės ragą. Nors pūtė žvarbokas vėjas, tačiau visi suskubo pasivaikščioti toli į marias nusidriekusiu molu, užlipo į švyturį. Čia juos pasitiko ornitologas Vytautas Eigirdas. Jis papasakojo, kad žieduoti paukščius pradėjo dar besimokydamas mokykloje, septintoje klasėje. Nuo 2013 metų dirba Ventės rago ornitologinėje stotyje. Puikus pasakotojas ir tikras savo darbo žinovas iš karto prikaustė dėmesį – buvo suteikta galimybė stebėti, kaip vyksta žiedavimas, stebino, kad gulbėms žiedai užsegami ant kaklo. Išvyka tęsėsi Mingės kaime. Būsimieji gidai išgirdo, kad senasis kaimo pavadinimas buvo Minė. Tai liudija užrašai ant kryžių senosiose kapinėse Ventėje. Gyventojų dėl imigracijos gausėjant, kaime veikė karčema, nuo 1736 metų veikė pradžios mokykla. Dar XIX a. viduryje buvo 76 sodybos, Mingė buvo vienas iš didesnių Kintų parapijos kaimų. Dabar Mingės kaimelį sudaro 19 autentiškų sodybų. Ant Ernesto Vilhelmo Berbomo (1786- 1865), karališkojo žvejybos inspektoriaus, kapo Muižės kapinėse uždegė žvakutę, prisiminė, kad jam dirbant buvo nustatyti spalviniai kaimų ženklai, vėliau apipinti ažūrais ir tapę vėtrungėmis, kad jis buvo liaudies dainų ir kalbinės medžiagos rinkėjas. Kintuose  dalyviai pasivaikščiojo Vydūno kultūros centro kieme, aplankė Kitų tują. Kintų tuja nuo 1986 metų paskelbta gamtos paminklu. Po 18,2 m aukščio ir 10,5 m lajos skersmens medžiu galima pasivaikščioti ar pasislėpti nuo lietaus. Kiekvienais metais medis paauga keletą centimetrų į aukštį ir į plotį. Aukštumalos pažintinis takas po rekonstrukcijos lankytojams buvo atvertas 2016 m.1,2 km medinis takas užsibaigia apžvalgos bokšteliu. Aukštumalos pelkėje yra 380 ežerėlių. Pažintiniu taku vienodai gražu vaikščioti įvairiais metų laikais – pavasarį, kai baltai pražysta gailiai, vasarą, kai pelkėje žydi daugybė augalų, rudenį, kai pelkėje pasklinda aukso spalvos. Gražu taip pat ir žiemą, kai visa pelkė pasdengia baltu patalu. Pandemija pakoregavo planus Atsivelgiant į vis labiau augančius užsikrėtusiųjų Covid-19 visusu skaičius bei Lietuvos Vyriausybės rekomendacijas ir draudimus, projekto „Šilutės miesto ekonomiškai neaktyvių gyventojų užimtumo didinimas, siekiant pagerinti įsidarbinimo galimybes“, nuo spalio mėnesio mokymai pradėti organizuoti nuotoliniu būdu. Kursų dalyviai dirba naudodamiesi Microsoft Teams ir ZOOM programas. Nuotolinių mokymu metu būsimieji gidai susipažįsta su Lietuvos turizmo teisės, kultūros, istorijos, geografijos pagrindais, turizmo išteklių apžvalga, gido komunikacija ir retorika, bendravimo psichologijos,  pirmosios medicinos pagalbos pagrindais. Dalyviai teigia, kad darbas nuotoliniu  būdu sunkumų nesukelia - jie klausosi, diskutuoja, atlieka lektorių paskiriamas užduotis –  atsakinėja žodžiu, rengia skaidres, renka informaciją savo pasirinktų ekskursijų maršrutams. [gallery link="file" columns="4" ids="16227,16231,16228,16229"] Straipsnį paruošė Birutė Morkevičienė

Skaityti daugiau


Kodėl verta aplankyti Šilutę

Šilutės teritorijoje yra 322 kultūros paveldo objektai, tarp jų geriausiai išlikę yra architektūros, archeologijos, technikos ir marinistinis paveldas.


Šilutės krašto miesteliai

Šilutės rajono savivaldybė yra vakarinėje Lietuvos Respublikos dalyje, šalia Baltijos jūros Kuršių marių. Didžiąją rajono dalį užima Nemuno delta.

evangeliku baznycia

Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia

Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia Šilutės bažnyčia buvo laikoma viena gražiausių Rytų Prūsijos evangelikų liuteronų bažnyčių. Pastatyta 1926 metais pagal architekto K. Gutknechto projektą. Išorėje dominuoja 50 m aukščio bokštas, kuriame yra trys varpai ir miesto laikrodis. Įspūdingas altorius - dailininko, buvusio Karaliaučiaus meno akademijos profesoriaus Richardo Pfeiferio, nuopelnas. Ant 80m² altoriaus sienos jis nutapė freską su 120 originalaus dydžio figūrų . Iš jų 80 suvaidino svarbų vaidmenį bažnyčios istorijoje. Viršuje, virš altoriaus priešais dievo avinėlį klūpo Adomas ir Ieva, o iš kairės ir dešinės pavaizduoti žmonės iš bažnyčios istorijos. Kitos bažnyčios sienos taip pat papuoštos biblinėmis scenomis. Bažnyčią supa gražus gojelis, šalia bažnyčios pastatyta stilinga klebonija.

sekretas1

Šilutės sekretai

Šilutės sekretai Kokios asociacijos kyla išgirdus žodį „sekretai“? Pirmiausiai prieš akis iškyla vaikystė, kai kartu su draugais slaptose vietose iškasus duobutes į jas vaikai pridėdavo saldainių popierėlių, blizgučių, akmenukų ir uždengę stiklo šuke juos apiberdavo žemėmis. Kiek džiaugsmo tuomet suteikdavo tokie atradimai! Šilutės „sekretai“ – unikalus projektas Lietuvoje ir Europoje, kur miesto istorija atskleidžiama mažosios architektūros elementais. Tai uždengti stiklu ir įmontuoti šaligatvyje unikalūs kambarėliai, kuriuose atkurtas praeities gyvenimas, vykęs istoriniuose Šilutės namuose XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Šiuo metu rekonstruotame Lietuvininkų gatvės šaligatvyje įrengta 20 „Šilutės sekretų“. Juos nesunkiai galima rasti dairantis po kojomis abiejose gatvės pusėse einant nuo Hugo Šojaus dvaro iki sankryžos su Taikos ir Eglių gatvėmis. „Sekretai“ suteikia progą pasmalsauti, ką savo namuose veikė sviestininkas, statybininkas, kaip atrodė dantų gydytojos kabinetas, kokių skanėstų buvo cukrainėje, koks gyvenimas virė siauruko ir autobusų stotyse ar karietų pašte. „Sekretai“ dar įspūdingiau atrodo naktį, nes apšviečiami iš vidaus. Sekretų žemėlapis Daugiau informacijos: www.silutessekretai.lt

Baldų siena

Šilutės siena

Šilutės siena "Šilutės sieną“ – bendruomeninį projektą, suvienijusį miesto gyventojus – paskatino koncernas SBA ir jo valdoma įmonė „Šilutės baldai“. Minint 125-ąjį baldų fabriko ir Šilutės miesto 505 metų sukaktis buvo nuspręsta kartu su Šilutės bendruomene sukurti ilgiausią metraštį – 500 metrų ilgio sieną, ant kurios atsispindėtų svarbiausi miesto istoriniai įvykiai ir reikšmingiausios krašto asmenybės. Daugiau kaip 500 kvadratinių metrų dydžio sieną, juosiančią AB „Šilutės baldai“, jaunieji Šilutės meno mokyklos dailininkai per vasarą ištapė piešiniais, pasakojančiais Šilutės miesto istoriją ir atskleidžiančiais Mažosios Lietuvos krašto savitumą. Ant iš 85 segmentų sudarytos „Šilutės sienos“ atsidūrė daugiausiai visuomenės palaikymo sulaukęs potvynis, Šilutės uostas, garsieji Šilutės turgūs, Melno sutartis, pavaizduotas paštas, dujų fabrikas, 1944 metų rudenį Šilutėje likę tik 7 senieji gyventojai, taip pat „Šilutės baldų“ fabrikas – viena seniausių įmonių rajone ir didžiausias darbdavys. Sieną papuošė ir tokios Šilutės krašte gyvenusios asmenybės kaip Hermanas Zudermanas, Hugo Šojus, Vydūnas, Petras Jakštas, taip pat privilegiją steigti karčemą šile gavęs ir Šilokarčemos gyvenvietės pradininkas Georg Talatt (Jurgis Talaitis). Pavaizduotas Sąjūdis, emigracija, prancūzmetis ir karas... Sienos piešiniai atrodo labai skoningai, nes jiems pasirinktas grafiškas juodos-baltos-pilkos spalvos koloritas. Žavesio jam suteikia ryškių spalvų akcentai, pridėtinės detalės: šviestuvas, gėlės, baldų detalės bei jaunosios kartos humoras: pavyzdžiui, prancūzų kariai pavaizduoti su bagetėmis vietoje ginklų, arba užrašas „Mes nebe kaimiečiai“, iliustruojantis miesto teisių suteikimo 1941 m. rugsėjo 27 d. Šilutei faktą. Daugiau kaip 100 dailininkų piešė sieną ir daugiau kaip 3 000 žmonių prisidėjo prie šio projekto įgyvendinimo. Ši siena tapo bendruomenės ne tik žodžiu, bet ir kūnu. Šilutėje pavyko pasiekti tai, ko niekaip nepavyksta pasiekti Lietuvoje - sutelkti žmones vardan vieno tikslo.

780x240

Šilutės Hugo Šojaus dvaras

Šilutės Hugo Šojaus dvaras 1721 m. Šilutėje įsteigtas valstybinis dvaras. Tai nesudėtingų formų vėlyvo klasicizmo bei istorizmo laikų pastatas su neryškiais stiliaus bruožais bei santūriu, būdingu Klaipėdos kraštui dekoru. Reorganizavus Prūsijos valstybės valdymo sistemą 1808 - 1818 m. dvarą įsigijo Radkių šeima. Dvaro atgimimas ir klestėjimas prasidėjo 1889 m., kai jį įsigijo dvarininkas Hugo Šojus. Dvarininkas pertvarkė dvaro ūkį, dalį žemių išnuomojo bei padovanojo miestui. Atkurtame dvare įsteigtas pirmasis Klaipėdos krašto muziejus, kuriame kauptos unikalios kolekcijos. 1944 m. spalio mėnesį dvare apsistojus Raudonajai armijai didelė dalis muziejinių vertybių buvo sunaikinta. Sovietiniais metais čia veikė pagalbinis vykdomojo komiteto ūkis, Žemės ūkio mokykla ir Žemės ūkio technikumas. Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo pradėti dvaro komplekso projektavimo ir restauravimo darbai. 2015 metais miestui ir jo svečiams atvertos H. Šojaus dvaro komplekso durys. Šiuo metu čia veikia muziejaus mokslinis archyvas - biblioteka, restauracijos centras, vykdoma edukacinė veikla, vyksta virtualios ir kilnojamosios parodos. Šalia dvaro buvo įkurtas angliško tipo  parkas su trimis tvenkiniais ir pasivaikščiojimo takais. Parke, kuris driekiasi palei Šyšos upę iki senojo geležinkelio tilto, būta apie 150 rūšių augmenijos. Dabar parke yra 40 rūšių medžių ir krūmų.