Kviečiame Jus!
Aplankyti Ventės ragą!

Kodėl verta aplankyti Šilutę

Lankomi objektai Šilutės krašte

Šilutės krašto miesteliai

Interaktyvus Šilutės krašto žemėlapis

Į viršų

  • INFORMACINIS NUMERIS:

    +370 441 77785; +370 633 34418

  •  
 
1-oji skaidrė [LT] 2-oji skaidrė [ALL] 3-oji skaidrė [ALL] 4-oji skaidrė [ALL] 5-oji skaidrė [ALL]
 

Kviečiame puošti eglutes Hugo Šojaus parke

2018-11-08 12:24:44

Eglutės prie Hugo Šojaus parko džiugins šventiniais meduoliais 2018 metais, gruodžio 7 – ą dieną Hugo Šojaus parke norime įkurdinti eglutes ir visas jas padabinti kalėdinių meduolių figūrėlėmis. Todėl šiemet visų jūsų prašome eglutes puošti žaisliukais – kalėdiniais meduoliais. O juos gaminti iš neperšlampančių, blizgančių, tviskančių, šviesą atspindinčių medžiagų ir eglutę būtinai „aprėdyti“ elektrine girlianda (tam, kad Kalėdų dvasia kelią rastų). s. elektrinės girliandos turėtų būti skirtos naudoti lauko sąlygomis, mes pasirūpinsime jų pajungimu, o po Trijų Karalių jums grąžinsime. Eglutes puoškime gruodžio 6 d. nuo 10 iki 17 val. arba gruodžio 7 – ąją nuo 9 iki 11 val. Gruodžio 7 d. 11 val. prie Hugo Šojaus dvaro įvyks oficialus meduoliais puoštų eglučių parko atidarymas. Visus dabinusius eglutes apdovanosime, mokytojams įteiksime kvalifikacijos pažymėjimus, o pagrindinį prizą miesto eglės įžiebimo metu dovanos Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Šventę organizuoja Šilutės Hugo Šojaus muziejus. Prašome registruotis iki 2018 m. gruodžio 3 dienos. Telefonai (8 441) 441 62207, 8 682 29145, el. p.: iskablauskaite@gmail.com

Skaityti daugiau

Knygos „Masonai. Laisvieji mūrininkai, kūrę ir stiprinę Lietuvą“ pristatymas

2018-10-29 11:44:18

Kviečiame į V. Plečkaičio knygos „Masonai. Laisvieji mūrininkai, kūrę ir stiprinę Lietuvą“ pristatymą Šilutės H. Šojaus muziejuje lapkričio 8 d. 17.15 val. MASONAI – Laisvieji mūrininkai, kūrę ir stiprinę Lietuvą 2018-aisiais Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, pažymi savo šimtmečio jubiliejų. 1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba, išrinkta Vilniuje 1917 metais rugsėjo 18-22 dienomis vykusioje Lietuvių konferencijoje, paskelbė Lietuvos nepriklausomybę. Lietuvos Tarybą sudarė dvidešimt aktyvių tautinio judėjimo dalyvių, turinčių skirtingas pažiūras, bet jungiamų vieningos nuostatos dėl būtinybės atkurti Lietuvos valstybę. Tarp dvidešimties Nepriklausomybės Akto signatarų net penki, t. y. 25 proc. visų Tarybos narių ilgiau ar trumpiau buvo Lietuvos laisvieji mūrininkai - masonai. Visi penki priklausė prieš Pirmąjį pasaulinį karą (1914-1918) ir jo metu gyvavusioms trims Vilniaus ložėms. Laisvieji mūrininkai - masonai - buvo šie garbingi Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarai: Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, Donatas Malinauskas, Jurgis Šaulys ir Jonas Vileišis. Keturi iš jų priklausė 1920 m. liepą įsteigtai Kauno ložei „Lietuva", buvo jos nariai. Didžioji dalis Lietuvos laisvųjų mūrininkų - masonų - neatsiejami nuo atkurtos Lietuvos valstybės politinio, mokslo ir kultūros elito, kilusio daugiausia iš Lietuvos valstietijos, nors tarp jų būta nemažai ir Lietuvos bajorų palikuonių. Paminėtinas ir tris kartus Lietuvos Respublikai vadovavęs premjeras Mykolas Sleževičius, kurio vyriausybė apgynė Lietuvos valstybę nuo bolševikų, bermontininkų ir kitų jos priešų, taip pat - tris kartus rinktas Kauno universiteto rektorius prof. Vincas Čepinskis, žymus teisininkas Mykolas Romeris, rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir kiti. XX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos laisviesiems mūrininkams priklausė ne tik lietuviai, bet ir baltarusiai, žydai, lenkai, ieškoję bendradarbiavimo tiltų tarp tautų ir kitų įmanomų sąsajų, kurios šias tautas jungė, o ne skyrė. Tarp jų būta ir vieno garsiausių XX amžiaus pradžios Vilniaus žydų visuomenės atstovo, humanisto ir mokslininko, garsaus gydytojo Cemacho Šabado, kuriam Vilniaus senamiestyje pastatytas paminklas. Taip pat - Lietuvos bajoro iš Šiaulių palikuonis, vienas iš baltarusių tautinio judėjimo vadovų Antonas Luckevičius ir žymus lenkų advokatas, humanistas, atstovavęs Lietuvai derybose su Rusija ir padovanojęs Vilniaus miestui didžiulę savo biblioteką, Tadeuszas Wroblewskis (Tadas Vrublevskis). Pagrindinis šaltinis šiam nedidelės apimties leidiniui buvo M. Romerio Dienoraštis, ilgą laiką nepasiekiamas skaitytojams, nes tik praėjus 40 metų po jo mirties leista skelbti. Taip pat labai svarbi presbiterijonų pastoriaus James'o Andersono parengta Laisvųjų mūrininkų konstitucija, masonybės tyrinėtojų Lenkijoje Stanislawo Malachowskio-Lempickio, Ludwiko Hasso, Zbigniewo Solako, Tadeuszo Cegielskio darbai ir Lietuvos istorikų Jano Sawickio, Rimanto Miknio, Žyginto Bučio, Arvydo Pacevičiaus bei kitų tyrinėjimai. Knygai atsirasti padėjo vokiečių ir austrų laisvųjų mūrininkų leidiniai, masonybės žinovo ir ilgamečio Lietuvos draugo Rolfo Appelio iš Hamburgo veikalai, gausi masonijos mokslinė literatūra anglų, vokiečių, rusų kalbomis, konferencijų, skirtų Lietuvos laisvajai mūrininkijai, medžiaga, taip pat asmeniniai archyvai. Leidinį rėmė Lietuvos laisvųjų mūrininkų Didžioji ložė, paskatinusi ir parėmusi šio darbo atsiradimą, taip pat - Lietuvos nacionalinis muziejui ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas, kurie suteikė originalias iliustracijas.

Skaityti daugiau

Martyno dienos grilis

2018-10-22 10:07:01

Lapkričio 11 dieną, Šilutės kultūros centro kieme prie Šilutės H. Šojaus dvaro rengiamas „Martyno dienos grilis“. Jo metu bus prisimenama kiek pamiršta Mažojoje Lietuvoje seniau plačiai minėta Martyno dienos tradicija. Ta proga Šilutės kultūros ir pramogų centras kviečia šilutiškius bei rajono gyventojus dalyvauti šiame smagiame rudens pabaigos renginyje.

Skaityti daugiau


Kodėl verta aplankyti Šilutę

Šilutės teritorijoje yra 322 kultūros paveldo objektai, tarp jų geriausiai išlikę yra architektūros, archeologijos, technikos ir marinistinis paveldas.


Šilutės krašto miesteliai

Šilutės rajono savivaldybė yra vakarinėje Lietuvos Respublikos dalyje, šalia Baltijos jūros Kuršių marių. Didžiąją rajono dalį užima Nemuno delta.

evangeliku baznycia

Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia

Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia Šilutės bažnyčia buvo laikoma viena gražiausių Rytų Prūsijos evangelikų liuteronų bažnyčių. Pastatyta 1926 metais pagal architekto K. Gutknechto projektą. Išorėje dominuoja 50 m aukščio bokštas, kuriame yra trys varpai ir miesto laikrodis. Įspūdingas altorius - dailininko, buvusio Karaliaučiaus meno akademijos profesoriaus Richardo Pfeiferio, nuopelnas. Ant 80m² altoriaus sienos jis nutapė freską su 120 originalaus dydžio figūrų . Iš jų 80 suvaidino svarbų vaidmenį bažnyčios istorijoje. Viršuje, virš altoriaus priešais dievo avinėlį klūpo Adomas ir Ieva, o iš kairės ir dešinės pavaizduoti žmonės iš bažnyčios istorijos. Kitos bažnyčios sienos taip pat papuoštos biblinėmis scenomis. Bažnyčią supa gražus gojelis, šalia bažnyčios pastatyta stilinga klebonija.

780x240

Šilutės Hugo Šojaus dvaras

Šilutės Hugo Šojaus dvaras 1721 m. Šilutėje įsteigtas valstybinis dvaras. Tai nesudėtingų formų vėlyvo klasicizmo bei istorizmo laikų pastatas su neryškiais stiliaus bruožais bei santūriu, būdingu Klaipėdos kraštui dekoru. Reorganizavus Prūsijos valstybės valdymo sistemą 1808 - 1818 m. dvarą įsigijo Radkių šeima. Dvaro atgimimas ir klestėjimas prasidėjo 1889 m., kai jį įsigijo dvarininkas Hugo Šojus. Dvarininkas pertvarkė dvaro ūkį, dalį žemių išnuomojo bei padovanojo miestui. Atkurtame dvare įsteigtas pirmasis Klaipėdos krašto muziejus, kuriame kauptos unikalios kolekcijos. 1944 m. spalio mėnesį dvare apsistojus Raudonajai armijai didelė dalis muziejinių vertybių buvo sunaikinta. Sovietiniais metais čia veikė pagalbinis vykdomojo komiteto ūkis, Žemės ūkio mokykla ir Žemės ūkio technikumas. Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo pradėti dvaro komplekso projektavimo ir restauravimo darbai. 2015 metais miestui ir jo svečiams atvertos H. Šojaus dvaro komplekso durys. Šiuo metu čia veikia muziejaus mokslinis archyvas - biblioteka, restauracijos centras, vykdoma edukacinė veikla, vyksta virtualios ir kilnojamosios parodos. Šalia dvaro buvo įkurtas angliško tipo  parkas su trimis tvenkiniais ir pasivaikščiojimo takais. Parke, kuris driekiasi palei Šyšos upę iki senojo geležinkelio tilto, būta apie 150 rūšių augmenijos. Dabar parke yra 40 rūšių medžių ir krūmų.

Geltonas metalinis tiltas per Šyšos upę_780x240

Geltonas metalinis tiltas per Šyšos upę

Geltonas metalinis tiltas per Šyšos upę Tiltas nutiestas 1914 metais per Šyšos upę. Tai senamiesčio urbanistikos paminklas.

mokykla2

Buvusi liaudies mokykla "Volkschule"

Buvusi liaudies mokykla "Volkschule" Mokykla pastatyta XIX amžiaus pabaigoje, XX amžiuje. Ketvirtajame dešimtmetyje mokykla buvo restauruota, pastatytas pietinis korpusas. Iš senojo pastato liko nedidelis šiaurinio fasado fragmentas, su rizalitu užbaigtu čerpiniu stogeliu ir secesiniu laikrodžiu.

Show Buttons
Hide Buttons