Kviečiame Jus!
Turizmo paroda „Adventur 2020″

Kodėl verta aplankyti Šilutę

Lankomi objektai Šilutės krašte

Šilutės krašto miesteliai

Interaktyvus Šilutės krašto žemėlapis

Į viršų

  • INFORMACINIS NUMERIS:

    +370 441 77785; +370 633 34418

  •  
 
cover (2) [ALL] cover (3) [ALL] cover (6) [ALL] cover (7) [ALL] cover (8) [ALL] cover (9) [ALL] cover-(11) [ALL]
 

Tarptautinė turizmo paroda Adventur - Vitaminas Atostogos

2020-01-17 15:33:41

TARPTAUTINĖ TURIZMO PARODA ADVENTUR – VITAMINAS ATOSTOGOS Sausio 24-26 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks VIII-oji tarptautinė turizmo paroda ADVENTUR, kuri skirta sveikatos turizmo galimybėms pristatyti.                              Renginių labai daug ir įvairių – apie kai kuriuos (priede), visus www.litexpo.lt

Skaityti daugiau

Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos

2020-01-14 09:57:21

Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos Pirmojo pasaulinio karo metais, puoselėdami viltis sukurti nepriklausomą Lietuvą, lietuviai neįsivaizdavo savo valstybės be natūralaus uosto – Klaipėdos. Vadinamojoje Gintarinėje deklaracijoje, kurią Rusijos Dūmos deputatas Martynas Yčas įteikė Rusijos Vyriausybei, buvo išreikšta viltis, kad po pergalingo karo Rusija prisijungs Rytprūsius ir sujungs Mažąją Lietuvą su Didžiąja. Panašūs reikalavimai buvo iškelti ir Amerikos lietuvių seimuose Čikagoje bei Niujorke, lietuvių konferencijose Šveicarijoje ir Švedijoje. Paryžiaus taikos konferencijos metu, kuri vyko nuo 1919 m. sausio 18 d. iki 1920 m. sausio 21 d., buvo sprendžiamas taikos sutarčių tarp sąjungininkų ir jų priešininkų sąlygos. Šios tarptautinės konferencijos metu buvo pasirašyta Versalio taikos sutartis, kurioje be visų kitų klausimų buvo pradėta spręsti Klaipėdos krašto problema. Nors Paryžiaus taikos konferencijoje sprendėsi Klaipėdos krašto likimas, lietuvių delegacija į ją nebuvo pakviesta, tačiau išsiuntė savo atstovus į Paryžių, kurie turėjo atstovauti Lietuvos interesus. Į taikos konferenciją buvo pasiųsta Augustino Voldemaro vadovaujama delegacija, kuri kėlė etninių lietuvių žemių sujungimo klausimą, akcentavo natūralaus uosto – Klaipėdos – svarbą Lietuvos valstybei. Konferencijos metu Klaipėdos kraštas nebuvo perduotas Lietuvos valstybei, nes Lietuva neturėjo tarptautinio teisinio (de jure) pripažinimo, taip pat nebuvo išspręstos problemos su Lenkija dėl Vilniaus krašto. Šie faktai rodo, kad didžiosios Europos valstybės nelabai tikėjo, kad jauna Lietuvos valstybė ilgai egzistuos. Versalio taikos sutartis (99 str.) numatė, kad Vokietija atsisako savo suverenių teisių į Klaipėdos kraštą ir įsipareigoja pripažinti visus Antantės, t. y. sąjungininkų, sprendimus dėl šios teritorijos. 1920 metais Klaipėdos kraštą pradėjo administruoti Prancūzija. Didžioji Britanija 1922 m. birželio mėn. Ambasadorių konferencijos dienotvarkėje iškėlė Klaipėdos klausimą ir paragino pripažinti de jure Lietuvos valstybę bei perduoti jai Klaipėdą. Prancūzijos vyriausybė tam nepritarė. Lietuvai liko viena išeitis: bandyti prisijungti Klaipėdos kraštą jėga. Silpna, oficialiai dar nepripažinta Lietuvos valstybė viena nebūtų drįsusi planuoti ginkluotos akcijos Prancūzijos valdomame Klaipėdos krašte. Prancūzijos įtaka Europoje tuomet buvo pasiekusi savo didžiausią galybę, ir pasekmės galėjo būti katastrofiškos. Iš pirmo žvilgsnio paradoksalu, bet labiausiai pritarė ir Lietuvos vyriausybę ryžtis šiam žingsniui net paskatino Vokietija. Tokią poziciją ji užėmė siekdama realizuoti savo interesus, nes senosiomis sąlygomis Vokietija nebūtų užleidusi Lietuvai nė pėdos Rytprūsių žemės. Naujos aplinkybės, privertusios Vokietiją radikaliai keisti savo politiką, buvo Versalio sutarties sąlygos ir iškilęs Lenkijos pavojus. Skubotą Klaipėdos krašto prijungimą nulėmė tai, kad 1922 m. spalio viduryje didžiosios valstybės sudarė specialią komisiją, kuri turėjo parengti Klaipėdos krašto konvenciją ir nuspręsti, kas turėtų valdyti ne tik kraštą, bet ir uostą. Vokietija ir SSRS į Klaipėdos krašto prijungimą daugiausia žiūrėjo paisydamos savo interesų. 1923 m. joms buvo paranku, kad Klaipėda atitektų Lietuvai, nes šitaip iš šio Baltijos pakraščio buvo išstumti prancūzai, kurie galėjo sudaryti sąlygas čia įsigalėti savo sąjungininkams lenkams. Ir Vokietija, ir SSRS nenorėjo leisti Lenkijai sustiprėti. Tą patvirtina ir faktas, kad nuo 1922 m. pavasario prasidėjo slaptos įvairiais lygiais vykusios Vokietijos ir Lietuvos atstovų konsultacijos. Galiausiai akcijos išvakarėse Vokietija pusvelčiui pardavė tam reikalingų ginklų ir garantavo, kad Klaipėdos krašto vokiečiai nesipriešins lietuviams. Klaipėdos krašto prijungimu prie Lietuvos buvo suinteresuota ne tik Vokietija, bet ir SSRS. Čia taip pat suveikė antilenkiškumo veiksnys – Maskva buvo suinteresuota užkirsti kelią Lenkijos įtakos plitimui. Sovietų Rusijos užsienio reikalų liaudies komisaras Georgijus Čičerinas 1922 m. lapkričio 29 d., vykdamas į Ženevą, trumpam sustojo Kauno geležinkelio stotyje ir per trumpą pokalbį su Ernestu Galvanausku pareiškė: „Lietuvos vyriausybės nuosprendis užimti Klaipėdos kraštą nėra priešingas Sovietų nusistatymui. Aš suprantu Lietuvos padėtį ir pritariu jos žygiui.“ Jis taip pat pažadėjo, kad SSRS neliks „neveikliu stebėtoju“, jei prijungimo metu Lenkija pakels ginklą prieš Lietuvą. Šis pažadas Lietuvai buvo labai svarbus, nes didžiausią pavojų ji jautė iš Lenkijos, kadangi ši irgi stengėsi paimti Klaipėdą į savo rankas ir nebuvo linkusi leisti Lietuvai įsitvirtinti Baltijos pajūryje. Prie krašto užėmimo prisidėjo ir palankios tarptautinės aplinkybės. Vokietijai ir Sovietų Sąjungai laikantis savo pažadų (o Didžiajai Britanijai laikantis palankaus neutralumo), Lietuva 1923 m. sausio 15 d. užėmė Klaipėdą ir prisijungė Klaipėdos kraštą. Išvengti rimtesnių komplikacijų padėjo vykusiai pasirinktas akcijos laikas (Prancūzija 1923 m. sausio 11 d. įvedė savo kariuomenę į Ruro sritį, ir įvykiai tolimoje Klaipėdoje atsidūrė antrame plane) ir prancūzų visuomenės nenoras po tiek aukų ir netekčių kainavusio pasaulinio karo veltis į naują karinį konfliktą Europoje. 1924 m. gegužės 8 d. Paryžiuje Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Italijos ir Japonijos vyriausybių atstovai pasirašė konvenciją dėl Klaipėdos krašto perdavimo Lietuvai. Taip Klaipėdos kraštas iki 1939 m. kovo 23 d. tapo Lietuvos valstybės sudedamąja dalimi. Klaipėdos krašto prijungimas autonominėmis teisėmis prie Lietuvos, nors ir labai sunkiomis aplinkybėmis bei ribotomis teisėmis, suteikė jai laisvą priėjimą prie jūros. Klaipėdos uostas Lietuvos ekonomikai buvo labai svarbus, tiesiog lemiantis jos egzistenciją. Uostas turėjo tapti visos Lietuvos užsienio prekybos centru, atverti kelius prekybai su užsienio šalimis. Straipsnio autorius muziejininkas-istorikas Ignas Giniotis

Skaityti daugiau

Tarptautinė asmenukių diena Hugo Šojaus muziejuje

2020-01-13 14:12:56

Ar jau turite asmenukę Šilutės Hugo Šojaus muziejuje? Jei ne, tai paskubėkite, nes 2020 m. sausio 15-ąją, trečiadienį, Šilutės Hugo Šojaus muziejus švęs tarptautinę asmenukių muziejuje dieną. Apsilankykite muziejuje su išmaniuoju telefonu ar su fotoaparatu, ir įsiamžinkite mūsų ekspozicijų salėse! Prisidėkit prie po visą pasaulį pasklidusios akcijos! Būkite muziejaus draugu! Vaizdus pažymėkite #AsmenukėMuziejuje ir  #MuseumSelfie ir dalinkitės jais socialiniuose tinkluose. Visiems, norintiems pasidaryti asmenukę, muziejaus lankymas nemokamas.

Skaityti daugiau


Kodėl verta aplankyti Šilutę

Šilutės teritorijoje yra 322 kultūros paveldo objektai, tarp jų geriausiai išlikę yra architektūros, archeologijos, technikos ir marinistinis paveldas.


Šilutės krašto miesteliai

Šilutės rajono savivaldybė yra vakarinėje Lietuvos Respublikos dalyje, šalia Baltijos jūros Kuršių marių. Didžiąją rajono dalį užima Nemuno delta.

evangeliku baznycia

Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia

Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia Šilutės bažnyčia buvo laikoma viena gražiausių Rytų Prūsijos evangelikų liuteronų bažnyčių. Pastatyta 1926 metais pagal architekto K. Gutknechto projektą. Išorėje dominuoja 50 m aukščio bokštas, kuriame yra trys varpai ir miesto laikrodis. Įspūdingas altorius - dailininko, buvusio Karaliaučiaus meno akademijos profesoriaus Richardo Pfeiferio, nuopelnas. Ant 80m² altoriaus sienos jis nutapė freską su 120 originalaus dydžio figūrų . Iš jų 80 suvaidino svarbų vaidmenį bažnyčios istorijoje. Viršuje, virš altoriaus priešais dievo avinėlį klūpo Adomas ir Ieva, o iš kairės ir dešinės pavaizduoti žmonės iš bažnyčios istorijos. Kitos bažnyčios sienos taip pat papuoštos biblinėmis scenomis. Bažnyčią supa gražus gojelis, šalia bažnyčios pastatyta stilinga klebonija.

780x240

Šilutės Hugo Šojaus dvaras

Šilutės Hugo Šojaus dvaras 1721 m. Šilutėje įsteigtas valstybinis dvaras. Tai nesudėtingų formų vėlyvo klasicizmo bei istorizmo laikų pastatas su neryškiais stiliaus bruožais bei santūriu, būdingu Klaipėdos kraštui dekoru. Reorganizavus Prūsijos valstybės valdymo sistemą 1808 - 1818 m. dvarą įsigijo Radkių šeima. Dvaro atgimimas ir klestėjimas prasidėjo 1889 m., kai jį įsigijo dvarininkas Hugo Šojus. Dvarininkas pertvarkė dvaro ūkį, dalį žemių išnuomojo bei padovanojo miestui. Atkurtame dvare įsteigtas pirmasis Klaipėdos krašto muziejus, kuriame kauptos unikalios kolekcijos. 1944 m. spalio mėnesį dvare apsistojus Raudonajai armijai didelė dalis muziejinių vertybių buvo sunaikinta. Sovietiniais metais čia veikė pagalbinis vykdomojo komiteto ūkis, Žemės ūkio mokykla ir Žemės ūkio technikumas. Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo pradėti dvaro komplekso projektavimo ir restauravimo darbai. 2015 metais miestui ir jo svečiams atvertos H. Šojaus dvaro komplekso durys. Šiuo metu čia veikia muziejaus mokslinis archyvas - biblioteka, restauracijos centras, vykdoma edukacinė veikla, vyksta virtualios ir kilnojamosios parodos. Šalia dvaro buvo įkurtas angliško tipo  parkas su trimis tvenkiniais ir pasivaikščiojimo takais. Parke, kuris driekiasi palei Šyšos upę iki senojo geležinkelio tilto, būta apie 150 rūšių augmenijos. Dabar parke yra 40 rūšių medžių ir krūmų.

Geltonas metalinis tiltas per Šyšos upę_780x240

Geltonas metalinis tiltas per Šyšos upę

Geltonas metalinis tiltas per Šyšos upę Tiltas nutiestas 1914 metais per Šyšos upę. Tai senamiesčio urbanistikos paminklas.

mokykla2

Buvusi liaudies mokykla "Volkschule"

Buvusi liaudies mokykla "Volkschule" Mokykla pastatyta XIX amžiaus pabaigoje, XX amžiuje. Ketvirtajame dešimtmetyje mokykla buvo restauruota, pastatytas pietinis korpusas. Iš senojo pastato liko nedidelis šiaurinio fasado fragmentas, su rizalitu užbaigtu čerpiniu stogeliu ir secesiniu laikrodžiu.