Puota už stiklo

2021-02-10

,,KURIE UŽGAVĖNES NEŠVENČ, TIEMS TĄ METĄ DIDIS IŠTRŪKIS PASIDARO...“ Kelionių draudimų apriboti ir klaipėdiškių įkvėpti kviečiame Jus į persirengėlių puotą už stiklo. Nuo vasario 5 iki 17 dienos ateikite prie muziejaus restauravimo centro (Lietuvininkų g. 4) ir viską patys išvysite!

Skaityti daugiau

Švęskime Lietuvos gimtadienį

ŠVĘSKIME LIETUVOS GIMTADIENĮ VIRTUALIAI Vasario 12 d. 10 val.  – pamoka – viktorina, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Dalyvauja Šilutės raj. gimnazijų III klasių gimnazistai. Tiesioginė transliacija: Facebook.com/Šilutės muziejus. Nuo vasario 16 d. – instaliacija prie Šilutės Hugo Šojaus dvaro „AUGINKIME LIETUVAI“. Iki kovo 11 d. atneškite pagamintas trispalves širdeles ir įmeskite į specialią dėžę. Vasario 16 d. nuo 10 val. internetinėje svetainėje www.silutesmuziejus.lt: Reportažas „Ir Šilutės dvare lankėsi tautos patriarchas“; Virtualus Lietuvos gimtadienis mažiesiems su Šilutės kameriniu dramos teatru. Nuo 12 val. mieste – Šilutės kamerinio dramos teatro akcija „103 dovanėlės“.

Skaityti daugiau

Virtualūs Vasario 16 -osios renginiai

2021-02-04

Vasario 16-osios Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimo virtualūs renginiai

Skaityti daugiau

2021 metai – Švento Jokūbo metai

2021-02-02

2021 metai – Švento Jokūbo metai Svarbi žinia katalikams visame pasaulyje: 2021 prasidėjo švento Jokūbo metai. Paprastai tokiais metais piligrimai iš viso pasaulio užplūsta Santiago de Kompostela miestą Ispanijoje – Galicijos autonominio regiono sostinę. Ypač – prieš liepos 1 dieną, kad išmelstų trokštamų malonių iš Švento Jokūbo, kuris palaidotas šiame mieste, o jo kapo vietoje pastatyta Santiago de Kompostela katedra – piligrimų kelio tikslas. Per Lietuvą, kaip ir per kitas Europos valstybes, jau nuo 2013 metų driekiasi šv. Jokūbo kelias, turintis keturias  atšakas, pažymėtas specialiais to kelio ženklais: Žemaitijos/Karaliaučiaus, Šiaulių, Kauno ir Vilniaus. Vilniaus kelio atšaka driekiasi ir per Trakų rajoną. Šv. Jokūbo keliai Lietuvoje tarptautiniu lygiu buvo sertifikuoti 2016 metais. Veikia šv. Jokūbo kelio draugų ir šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijos, vienijančios krikščionis piligrimus. Renginių, skirtų šv. Jokūbo metams, numatoma ir Lietuvoje: šv.Jokūbo kelio jaunųjų ambasadorių estafetė, tarptautinis šv. Jokūbo sakralinės muzikos festivalis ir kt. Kviečiame sekti informaciją feisbuko anketoje ,,Šv. Jokūbo kelio šviesa”. Galicijos muzikas Carlos’as Núnez‘as beprasidedančių šv. Jokūbo metų proga sukūrė nuostabų video, kviečiame pažiūrėti: https://www.youtube.com/watch?v=SpHigb7pONghttps://www.youtube.com/watch?v=SpHigb7pONg Parengta pagal Šv.Jokūbo kelio draugų ir Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijos pranešimą

Skaityti daugiau

Pripažinimas pasiekė sodybas Rusnėje ir Minijoje

2021-01-12

Pripažinimas pasiekė sodybas Rusnėje ir Minijoje Pernai Etninės kultūros globos taryba kartu su Lietuvos kaimo turizmo asociacija bei Žemės ūkio ministerija jau antrą kartą pakvietė Lietuvos kaimo turizmo sodybų šeimininkus dalyvauti Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurse. Konkursui buvo pateiktos 9 paraiškos: 4 iš Aukštaitijos, 1 iš Dzūkijos (Dainavos), 2 iš Mažosios Lietuvos ir 2 iš Suvalkijos (Sūduvos). Trečioji vieta pripažinta sodybai „Pakalnė“, kuri yra ant Pakalnės upės kranto Rusnės saloje, Šilutės rajone  Kaip ir dera senai žvejo sodybai: nuo namo iki upės – tik 30 metrų, upe tik du kilometrai iki Kuršių marių. Sodyba rekonstruota stengiantis kiek įmanoma išsaugoti šio krašto tradicijas, pritaikant ją šiuolaikinio žmogaus poreikiams. Pagrindinio namo stogas dengtas nendrėmis, jį puošia tradiciniai apvadai. Aplinkui – vaistažolių darželiai, aptverti tradicinėmis tvorelėmis. Sode auga tradiciniai vaismedžiai ir vaiskrūmiai. Sodybos šeimininkė Živilė Skirkevičienė turi gidės licenciją ir gali supažindinti su apylinkių istorinėmis, etnografinėmis vietomis. Sodyboje vyksta vaistažolių ir arbatų pažinimo seminarai. Svečiams panorėjus, patiekiama tradicinės pamario žuvienės. Jos savininkai Živilė ir Virgilijus Skirkevičius. Ši sodyba taip pat paskelbta geriausia 2020 m. etnokultūrine Mažosios Lietuvos sodyba. Šilutės krašte pripažinimo sulaukė ir sodyba „Ėvė“, esanti Minijos kaime, Kintų seniūnijoje Tai restauruotas 1900 m. statybos didysis pievininkų laukininkų namas (buvusi Minijos kaimo mokykla) su ūkiniais pastatais (staldu, skūnia, rūsiu). Visi pastatai atnaujinti remiantis profesionalių tradicinės architektūros specialistų rekomendacijomis, dekoruoti drožinėtais lėkiais, vėjalentėmis, karnyzinėmis lentomis, langų apvadais ir langinėmis. Ši sodyba – išskirtinis Mažosios Lietuvos tradicinės architektūros pavyzdys. Šeimininkai saugo išlikusius sodybos baldus, buities rakandus, kaupia Mingės kaimo gyventojų dovanotus eksponatus, juos išradingai eksponuoja. Tad čia galima daug sužinoti ne tik apie Mažosios Lietuvos tradicinę architektūrą, bet ir apie žmonių gyvenimą, amatus, užsiėmimus. Sodyboje galima paragauti tradicinių Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo patiekalų. Gaminami Karaliaučiaus kukuliai „Kionigsberger Klopse“, anuomet buvęs prašmatnus krašto patiekalas – mėsos kukuliai baltame padaže su kaparėliais. Sodybos šeimininkai svečius vaišina žuviene, rūkyta žuvimi, varške, tradicinėmis arbatomis, kava. Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurse 2019 m. sodybai „Ėvė“ buvo skirta nominacija už Mažosios Lietuvos tradicinės architektūros puoselėjimą, 2020 m. „Ėvei” skirta nominacija už dėmesį  Mažosios Lietuvos kultūriniam paveldui ir tradicijoms. Informacija parengta pagal dienraštį "Pamarys"

Skaityti daugiau

Geriau pažinti savo kraštą

2021-01-11

Geriau pažinti savo kraštą Šiandien, kai pandemija neleidžia daugeliui poilsiautojų ir keliautojų pasirinkti tolimus šiltuosius kraštus, atsigręžiame į savo gimtąjį kraštą. Kiek daug gražių vietų prie upių ir ežerų, kiek pažintinių takų ir parkų, dvarų ir pilių. Kad išvyka ar ekskursija būtų turiningesnė, keliautojams talkina gidai. Šilutės turizmo informacijos centras toliau įgyvendina projektą „Šilutės miesto ekonomiškai neaktyvių gyventojų užimtumo didinimas, siekiant pagerinti įsidarbinimo galimybes“, kurio metu tęsiami gidų mokymai. Praktinėje dalyje organizuojamos pažintinės – mokomosios ekskursijos Praėjusių metų rudenį kursų dalyviams buvo organizuotos trys ekskursijos – į Klaipėdos miestą, Rusnės salą ir Kintų seniūniją. Rugsėjo 4 d. būsimieji gidai vyko į Klaipėdą, kurioje lankydami senamiestį ir muziejus susipažino su trijų ekskursijų vadovų darbu. Diena buvo tiksliai suplanuota, tad pavyko aplankyti visus numatytus objektus. Pakeliui į Klaipėdą, besižvalgydami į rudenėjančius laukus, klausėsi Prano Avižinio pasakojimo apie mūsų kraštuose gyvenusius protėvius kuršius, jų kovas su žemaičiais, Prūsų likimą, apie 1923 metų sukilimą, po kurio Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos. Ekskursija prasidėjo bundančiame senamiestyje prie paminklo vieningai Lietuvai „Arka“,  prie Danės tilto, kur dalyvių laukė projekto lektorė ir gidė Agnė Abramovičienė. Daug kartų buvę Klaipėdoje, šį kartą į miestą kursų dalyviai žiūrėjo tarsi kitomis akimis. Daugelis net nebuvo matę aukštai ant stogo įsitaisiusio kaminkrėčio, ne visi žinojo, kad sutikę kaminkrėtį, turėtų patrinti jo sagą ir tai atneštų laimę. Pasigrožėję atsinaujinusiu Meridianu, kuriame yra pietavusi ir Švedijos karališkoji pora, pasivaikščiojo po Friedricho pasažą. Trumpam užsukę į kiemelį prie Kalvių muziejaus, apžiūrėjo geležinius kaltinius kryžius. Vaikščioti senamiestyje ir nepastebėti fachverko stiliaus namų, kurių gausu Klaipėdoje, neįmanoma.  Fachverkas - architektūros stilius, būdingas vokiškų miestų pastatas, kai medinės atramos išdėstytos pastato išorėje. Šį statinių tipą galima laikyti karkasinių namų prototipu. Klaipėdoje fachverkas buvo ypač populiarus XIX amžiaus pirmojoje pusėje, kai Napoleono karų metu uostamiestyje suklestėjo prekyba, o kaupiamas kapitalas teigiamai stimuliavo miesto augimą. Fachverko populiarumą XIX a. taip pat patvirtina kaip tik senamiesčio dalis, esanti tarp Didžiosios Vandens gatvės ir Turgaus aikštės, išvengusi 1854 m. didžiojo Klaipėdos gaisro bei vėlesnių sugriovimų. Su Pilies muziejaus ekspozicijomis būsimuosius supažindino Agnė Abramovičienė. Tiems, kurie dar  nėra buvę šiame muziejuje, tikrai yra ką pasižiūrėti, įspūdį palieka eksponatų gausa, požemių ilgis ir aukštis. Neseniai įrengtoje ekspozicijoje „39/45“ nustebino eksponatų kiekis, žvilgsnius prikaustė informacinių technologijų pagalba pateikiama informacija. Domšaičio galerijos vedėja menotyrininkė Kristina Jokubavičienė papasakojo, kad nuolatinėje ekspozicijoje galerijoje pristatomi tapytojo ekspresionisto Prano Domšaičio kūriniai, Lietuvių fondo (JAV) dovana Lietuvai. Spalio 2-ąją kursų dalyviai vyko į Rusnės salą. Nemuno deltos regioninio parko direkcijoje juos pasitiko direktorius Žilvinas Čėsna. Jis pasakojo apie Nemuno deltos formavimąsi, gamtinius ypatumus, pristatė įnovatyvius lankytojų centro eksponatus. Naujose patalpose įsikūrusį Salos etnokultūros ir informacijos centrą pristatė direktorė Birutė Servienė. Būsimieji gidai ne tik apžiūrėjo naujas ekspozicijas, suvenyrų parduotuvę, bet ir buvo supažindinti su interaktyviu žemėlapiu, naujomis edukacijomis. Kursų dalyviai ekskursiją tęsė Uostadvaryje bei Žalgirių pažintiniame take. Trečioji ekskursija spalio 19 d. vyko Kintuose, Mingės kaime ir Ventės rage. Kintuose augusi, baigusi mokyklą šio rašinio autorė papasakojo apie objektus, kuriuos ekskursijos dalyviai aplankė keliaudami šiuo maršrutu. Kadangi užsiėmimų metu jau buvo kalbėję apie pasiruošimo ekskursijai etapus – medžiagos rinkimą, sisteminimą, potemes, objektus, buvo galimybė pabandyti gidauti. Pirmiausia kursų dalyviai aplankė Ventės ragą. Nors pūtė žvarbokas vėjas, tačiau visi suskubo pasivaikščioti toli į marias nusidriekusiu molu, užlipo į švyturį. Čia juos pasitiko ornitologas Vytautas Eigirdas. Jis papasakojo, kad žieduoti paukščius pradėjo dar besimokydamas mokykloje, septintoje klasėje. Nuo 2013 metų dirba Ventės rago ornitologinėje stotyje. Puikus pasakotojas ir tikras savo darbo žinovas iš karto prikaustė dėmesį – buvo suteikta galimybė stebėti, kaip vyksta žiedavimas, stebino, kad gulbėms žiedai užsegami ant kaklo. Išvyka tęsėsi Mingės kaime. Būsimieji gidai išgirdo, kad senasis kaimo pavadinimas buvo Minė. Tai liudija užrašai ant kryžių senosiose kapinėse Ventėje. Gyventojų dėl imigracijos gausėjant, kaime veikė karčema, nuo 1736 metų veikė pradžios mokykla. Dar XIX a. viduryje buvo 76 sodybos, Mingė buvo vienas iš didesnių Kintų parapijos kaimų. Dabar Mingės kaimelį sudaro 19 autentiškų sodybų. Ant Ernesto Vilhelmo Berbomo (1786- 1865), karališkojo žvejybos inspektoriaus, kapo Muižės kapinėse uždegė žvakutę, prisiminė, kad jam dirbant buvo nustatyti spalviniai kaimų ženklai, vėliau apipinti ažūrais ir tapę vėtrungėmis, kad jis buvo liaudies dainų ir kalbinės medžiagos rinkėjas. Kintuose  dalyviai pasivaikščiojo Vydūno kultūros centro kieme, aplankė Kitų tują. Kintų tuja nuo 1986 metų paskelbta gamtos paminklu. Po 18,2 m aukščio ir 10,5 m lajos skersmens medžiu galima pasivaikščioti ar pasislėpti nuo lietaus. Kiekvienais metais medis paauga keletą centimetrų į aukštį ir į plotį. Aukštumalos pažintinis takas po rekonstrukcijos lankytojams buvo atvertas 2016 m.1,2 km medinis takas užsibaigia apžvalgos bokšteliu. Aukštumalos pelkėje yra 380 ežerėlių. Pažintiniu taku vienodai gražu vaikščioti įvairiais metų laikais – pavasarį, kai baltai pražysta gailiai, vasarą, kai pelkėje žydi daugybė augalų, rudenį, kai pelkėje pasklinda aukso spalvos. Gražu taip pat ir žiemą, kai visa pelkė pasdengia baltu patalu. Pandemija pakoregavo planus Atsivelgiant į vis labiau augančius užsikrėtusiųjų Covid-19 visusu skaičius bei Lietuvos Vyriausybės rekomendacijas ir draudimus, projekto „Šilutės miesto ekonomiškai neaktyvių gyventojų užimtumo didinimas, siekiant pagerinti įsidarbinimo galimybes“, nuo spalio mėnesio mokymai pradėti organizuoti nuotoliniu būdu. Kursų dalyviai dirba naudodamiesi Microsoft Teams ir ZOOM programas. Nuotolinių mokymu metu būsimieji gidai susipažįsta su Lietuvos turizmo teisės, kultūros, istorijos, geografijos pagrindais, turizmo išteklių apžvalga, gido komunikacija ir retorika, bendravimo psichologijos,  pirmosios medicinos pagalbos pagrindais. Dalyviai teigia, kad darbas nuotoliniu  būdu sunkumų nesukelia - jie klausosi, diskutuoja, atlieka lektorių paskiriamas užduotis –  atsakinėja žodžiu, rengia skaidres, renka informaciją savo pasirinktų ekskursijų maršrutams. [gallery link="file" columns="4" ids="16227,16231,16228,16229"] Straipsnį paruošė Birutė Morkevičienė

Skaityti daugiau

Šilutės kraštas

Turizmo paslaugos

Pramogos

Naujienų archyvas