Lietuvos valstybės atkūrimo dienos paminėjimas Švėkšnoje

2020-02-07

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos paminėjimas Švėkšnoje!

Skaityti daugiau

Edukacinė pamoka Valentino dienos proga

Vasario 14-oji ne Mildos diena, bet meilės talismaną pats laikas pasigaminti… Edukaciją galite užsisakyti 02.13 ir 02.14 dienomis (nuo 9.00 iki 14.00 val. ) Išankstinė registracija tel. 8 441 62207 ir info@silutesmuziejus.lt Edukacijos kaina asmeniui 2 eur.

Skaityti daugiau

Pasakojimas apie vardus keitusį Naumiestį ir senuosius jo gyventojus

Pasakojimas apie vardus keitusį Naumiestį ir senuosius jo gyventojus Greičiausiai ne vienas papildytų – Žemaičių Naumiestis. Taip – tai oficialus dabartinis šio miestelio pavadinimas. Tačiau ši Lietuvos pasienio su Rytų Prūsija gyvenvietė praeityje buvo vadinta įvairiais vardais. Yra manoma, kad senasis miestelis buvęs kiek tolėliau į rytus, nei dabar. Jis nudegęs, o naujus namus žmonės statę jau kitoje vietoje prie Šusties, Vanagio bei Lendros upelio. Lenkišku to meto įpročiu miestelis įgavo „Nowe miasto“ vardą, ką lietuviai išsivertė į „Naujas miestas“. Į šią vietą gyventi atsikėlę žydai vartojo maždaug tokios pat prasmės hebraišką „Chadash Sugind“, o greta jo – ir šnekamosios jidiš kalbos atitikmenį „Neishtat Sugind“ vardą. Čia gyvenę vokiečiai šią vietą įvardijo „Neustadt Sugind“, yra fiksuotas dar ir „Nishtot Taurig“. Galiausiai carinė Rusijos valdžia padiktavo savąjį pavadinimą – Aleksandrovsk. 1918 m. Lietuvai atstačius nepriklausomybę, miestelis tapo Tauragės Naumiesčiu, o 1939 (ar net 1940 m.) Žemaičių Naumiesčiu. Tokia intriga savo solidų rankraštį, pavadintą „Miestelis prie Lendros, Vanagio ir Šusties“, pradeda Mažosios Lietuvos istorikas, socialinių mokslų daktaras Albertas Juška. Gimęs 1931 m. netoli nuo čia esančiuose Rimženčiuose, smalsiomis vaiko bei jaunuolio akimis stebėjo Naumiestyje (tik taip jis vadina šį miestelį) vykusį bei čia virusį gyvenimą. Ir nors savo pasakojimo pradžioje jis lyg ir apgailestauja, kad į daugelį dalykų tuomet nekreipė dėmesio, tačiau apie čia, Naumiestyje, jo jaunystės laikais gyvenusius žmones pasakoja pakankamai smulkiai. Įžangoje jis dėkoja jam ne vieną epizodą padėjusiems atsiminti kraštiečiams – klasės draugams, kaimynams ar šiaip pažįstamiems. Taip savotiškai šis atsiminimų ratas plečiasi ir didėja. Šiame rankraštyje autorius „pereina“ visomis Naumiesčio gatvėmis, stabteldamas prie kone kiekvienos namo ir pasakodamas apie čia kažkada gyvenusius žmones. Skaityti A. Juškos atsiminimus be galo smalsu ir įdomu, nes naumiestiškių gyvenimai ir likimai pasakojami labai įdomiai, randant apie kone kiekvieną ką įdomaus. O pasakojimo stilius labai patraukiantis, dažnai su jumoru. Rankraštyje atskirais skyriais taip pristatomos visos Naumiestyje gyvenusios etninės grupės – lietuviai, žydai, vokiečiai, rusų sentikiai. Vietos Juškos atsiminimuose yra ir daug šiam miesteliui ar kraštui nuveikusiems žmonėms: švietėjui Frydrichui Megniui, meistrų meistrui Dominykui Markvaldui, keturioms Kazimiero Jončo šeimos kartoms, Benediktui Orentui bei kitiems. Su didžiule meile kaip didoka knyga parengtą šį atsiminimų rankraštį Naumiesčio bendruomenei Albertas Juška perdavė 2011 metais per kraštiečių susiėjimą, tuomet vadintą Dagotuvėmis. Šiuo metu yra rengiamas projektas, kuris bus teikiamas vienam iš fondų. Jei pavyktų gauti finansinę paramą, atsiminimai „Miestelis prie Lendros, Vanagio ir Šusties“ bus išleisti atskira knyga. Ir tai būtų ne tik puikus rašytinis paminklas Naumiestyje seniau gyvenusiems žmonėms, bet ir šių dienų gyventojams  pasididžiavimo jausmą keliantis priminimas, kad jie gyvena gražią ir turtingą praeitį turinčiame miestelyje. Šilutės Hugo Šojaus muziejaus, Žemaičių Naumiesčio filialo informacija  

Skaityti daugiau

Paroda „Žvalgantis tarp eglių ir upių“

2020-02-05

Muziejuje nuo vasario 4 dienos veikia peizažų paroda iš muziejaus fondų „Tarp eglių ir upių“. Peizažai – tai užfiksuotas žvilgsnis į natūralius arba žmogaus sukurtus kraštovaizdžius. Nors dažnai jie būna fonas kitiems įvykiams, šįkart atidžiau pažvelkime į juos pačius. Iš muziejaus fondų atrinkti skirtingo laikmečio ir skirtingos stilistikos menininkų paveikslai. Seniausi eksponatai – iš Hugo Šojaus kolekcijos. Šilutės miesto mecenato Hugo Šojaus dvare dailės kūriniai, kaip šeimos relikvijos, dovanos arba interjero puošmenos, buvo kaupiami nuo XIX a. pabaigos iki XX a. vidurio. Dvarininko surinktas dailės rinkinys atskleidžia Klaipėdos krašto dvaruose buvusių dailės kūrinių meninę ir istorinę vertę. Žinoma, nebegalima atsekti, ar peizažai realūs, ar išgalvoti. Sudėtingą laikotarpį mena Banaičių šeimos fondo eksponatai. Eva Banaitytė-Koch, pirmojo profesionalaus Mažosios Lietuvos kompozitoriaus Valterio Kristupo Banaičio sesuo, buvo viena paskutiniųjų Tilžės lietuvininkių, prieškariu nuo pat vaikystės dalyvavusių lietuviškoje veikloje. Antrojo pasaulinio karo metais su tėvais pasitraukė į Vokietiją, ten gyvendama, be kita ko, pradėjo kaupti ir dailės kūrinius (užsakydavo nutapyti Mažosios Lietuvos vaizdų). Veikliosios lietuvininkės palikimą muziejui perdavė jos dukra Evelyn Jovanovič. Parodoje pristatoma paveikslų iš Banaičių šeimos fondo. Paprastumą spinduliuoja tautodailininkų tapytojų darbai. Daugelyje jų kruopščiai, detaliai įamžinti gamtos ar žmogaus veiklos vaizdai, o paveikslai dekoratyvūs, švelnių spalvų, vyrauja rami, lyriška nuotaika. Kartais kūrybinė mintis paprasta – tiksliai, be jokių įmantrybių perkelti į drobę atmintin įstrigusį vaizdą. Toks paprastas tapymas kartais vadinamas naiviuoju, išskiriamas net toks stilius – primityvioji tapyba, kuri Lietuvoje glaudžiai susijusi su liaudies pasaulėjauta, apeigomis, papročiais, buitimi. Naujausi parodoje eksponuojami darbai sukurti per 2006 m. Šilutėje vykusį tapybos plenerą „Mažosios Lietuvos beieškant…“ Jo dalyviai moderniai, nuošalyje palikę realizmą ir klasiką, perteikė lietuvininkų krašto vaizdus ir vaizdinius, kurie žiūrint lyg ir nutolę, tačiau jaučiant yra labai arti… Paroda veiks iki balandžio 4 dienos.    

Skaityti daugiau

Parodoje „Adventur 2020“ įspūdžių netrūko

2020-02-03

Parodoje „Adventur 2020“ įspūdžių netrūko Sausio 24–26 d sostinės parodų centre „Litexpo“ vyko didžiausia Baltijos šalyse specializuota tarptautinė turizmo paroda „Adventur 2020“, kurios tema– sveikatos turizmas. Šiemet „Adventur“ kvietė skubėti lėtai. Pasak parodos organizatorių, šiandienos keliautojų įpročius koreguoja greitas gyvenimo tempas, darbe patiriamas stresas ir nuovargis, todėl kelionėse jiems nebeužtenka tik suskaičiuoti pasaulinio garso objektus, – žmonės nori atgauti jėgas ir vidinę harmoniją, atostogose pasisemti sveikatos. Pirmą kartą parodoje dalyvavo ir turistines galimybes savo šalyse pristatė Japonijos, Islandijos bei Šri Lankos atstovai. Paroda sulaukė 320 dalyvių iš 22 šalių: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Čekijos, Gruzijos, Islandijos, Ispanijos, Indonezijos, Italijos, Japonijos, Kinijos, Kipro, Kroatijos, Kubos, Lenkijos, Nepalo, Slovakijos, Rusijos, Ukrainos, Šri Lankos, Turkijos. Parodos dalyvių skaičius išaugo 150 proc., lankytojų skaičius – 80 proc. Per tris dienas parodą aplankė 29500 žmonių, įvyko daugiau kaip 100 verslo, edukacinių, pramoginių renginių, pristatymų bei susitikimų. Šilutės turizmo informacijos centras, kartu su kolegomis iš Skuodo, Kretingos, Klaipėdos, Klaipėdos rajono bei Palangos, savo krašto turistinius išteklius pristatė jungtiniame Klaipėdos regiono stende. Parodos metu lankytojai itin domėjosi gidų paslaugomis, aktyviomis pramogomis, apgyvendinimo bei plaukimo laivais galimybėmis rajone. Daug dėmesio sulaukė Šilutės turizmo informacijos darbuotojų pasakojimai apie naująjį projektą „Šilutės sekretai“, taip pat mūsų kraštą garsinančius išskirtinius renginius – „Žuvienės virimo čempionatą“ ir moliūgų šventę „Mes už šviesą“. Vis dažniau turistai atostogų metus nori ne tik pailsėti, bet ir patirti kažką naujo. Todėl parodos metu bene daugiausia dėmesio sulaukė Šilutės rajone siūlomos įvairios degustacijos be edukacijos. Šilutės turizmo informacijos centro darbuotojai pristatė privačių verslininkų bei įvairių rajono kultūros centrų, muziejų siūlomas edukacijas bei degustacijas. Tarp jų – Šilutės turizmo informacijos centro filialo Švėkšnos tradicinių amatų centro edukacijų programas. Parodos lankytojams buvo aktualu ir tai, kad beveik visose Švėkšnos tradicinių amatų centro edukacijose galima dalyvauti naudojantis „Kultūros paso“ programa. Parodos „Adventur 2020“ metu, Šilutės turizmo informacijos stende vyko „Pamario žolynų“ arbatų degustacija, kurią pristatė Virginija Rudienė. Taip pat stende dirbo gidas – ornitologas Boris Belchev, kuris pristatė naujas paslaugas paukščių stebėtojams – ekskursijas elektromobiliu bei kanojomis.

Skaityti daugiau

Tarptautinė žydų Holokausto atminimo diena Šilutės rajone

2020-01-29

Mes prisimenam! Tarptautinė žydų Holokausto atminimo diena Šilutės rajone Sausio 27-toji – svarbi diena žmonijai: tądien 1945 metais buvo išvaduoti vienos siaubingiausių žydų tautos genocido vietų Aušvico - Birkenau koncentracijos stovyklos kaliniai. Pagerbiant aukas, nuo 2005-ųjų ši diena paskelbta Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena.   Kad ir kaip nebūtų liūdna ir graudu, Šilutės rajone yra kelios žydų Holokausto aukų vietos. Jas pirmadienį pagerbė moksleiviai, vietos bendruomenių žmonės. Minint šią dieną Šilutės H. Šojaus muziejaus Švėkšnos ekspozicijoje atidaryta Dovilės Dagienės fotografijų paroda „Augalų atmintis“. Autorė šiuo projektu nagrinėja tragiško likimo sulaukusią Lietuvos žydų istoriją. Fotografė nuo 2016 metų keliauja po Lietuvos miestelius ir fiksuoja išlikusias medines sinagogas bei augmeniją ant pastatų ir aplink juos. Švėkšnoje pirmadienį atidaryta paroda tik maža pro fotoaparato objektyvą perteiktos istorijos dalelė – paieškų ir fiksavimo procesas tęsiasi. Vėliau Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos informaciniame centre buvo pristatytas naujas trumpametražis režisieriaus Nerijaus Broko filmas „Švėkšnos žydų bendruomenė: istorija ir paveldas“ (2019 m.). Filme pasakojama apie miestelį, kuomet jame gausiai gyveno žydų bendruomenė, rodomas iki šių dienų miestelyje išlikęs jos paveldas. Pagrindiniai filmo pasakotojai – Holokaustą išgyvenęs švėkšniškis Naftalis Zivas ir išgyvenusios švėkšniškės Lėjos Mentaitės sūnus kompozitorius Benhardas Calzonas. Dienos minėjimas buvo užbaigtas Holokausto aukų palaidojimo vietoje prie Inkaklių. Švėkšnos gimnazistai palaidojimo vietoje iš atsivežtų akmenukų sudėliojo Dovydo žvaigždę, uždegė žvakutes, prieš tai iš jų sudėlioję simbolinę menorą. Žemaičių Naumiestyje būrys Žemaičių Naumiesčio gimnazistų, vietos gyventojų greta miestelio esančioje Šiaudvyčių dauboje pagerbė Antrojo pasaulinio karo pradžioje čia hitlerininkų nužudytų ir palaidotų buvusių šio miestelio gyventojų žydų atminimą. Žemaičių Naumiesčio muziejaus muziejininkas Saulius Sodonis trumpai papasakojo apie miestelyje  gyvenusių žydų gyvenimą, darbus bei tai, kaip karo pradžioje jie buvo pažeminti, kankinti, o vėliau čia ir nužudyti. Ir tai atliko ne tik vokiečių nacių kariai, bet ir su okupantais kolaboravę kai kurie vietos gyventojai. Muziejininkas taip pat priminė, kad karo metu buvo žmonių narsuolių, kurie, rizikuodami savo gyvybėmis, taip pat ir gelbėjo žydus. Pagerbę Šiaudvyčių dauboje nužudytų ir palaidotų žydų atminimą Tylos minute, susirinkusieji  uždegė atminimo žvakeles ir pagal žydų tradiciją padėjo po akmenuką ant šią šiurpią vietą primenančio paminklo žuvusiems. Vainuto seniūnijos Dargiškės žydų genocido aukų kapinėse pirmadienį rinkosi Vainuto gimnazijos moksleiviai, seniūnijos ir Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro darbuotojai. Po Tylos minute pagerbtų genocido aukų, čia uždegtos žvakelės, padėti atminimo akmenėliai. Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro etnografė Nijolė Stanelienė trumpai priminė skaudžiausius pasaulio istorijoje įvykius, kuomet buvo žudomi greta kažkada gyvenę kaimynai žydai. Užrašai „Mes Prisimenam“ jų rankose bylojo, kad įvykiai nebus pamiršti ir tai neturi pasikartoti nei vienai tautai, rasei ar socialinei žmonių grupei. Šilutės Hugo Šojaus muziejaus informacija.

Skaityti daugiau

Šilutės kraštas

Turizmo paslaugos

Pramogos

Naujienų archyvas