Bažnyčią Kintuose 1705 metais pastatė, ar perkėlė, kaip kalba kintiškiai, po to, kai Ventėje sugriuvo dar kryžiuočių laikus menanti bažnyčia. Bažnyčia yra tipiškas XVIII a. pr. rytprūsių architektūros statinys, plane išlaikantis vokiečių ordino gotinių statinių formą su istoriniu bažnyčios bokštu. Tokiu būdu Kintai tapo parapijos centru, nors maldos namus jie, kaip Priekulės parapijos filija, turėjo jau nuo 1550 m.
Likimas Dievo namams nebuvo labai gailestingas, tačiau jie nebuvo visiškai nugriauti ar kitaip suniokoti. Vis tik išbandymų bažnyčiai kliuvo: sovietmečio metais ji buvo paversta kolūkio sandėliu, kuriame buvo laikomi ir žemės ūkio padargai, ir trąšos bei grūdai. 1987 metais bažnyčia buvo restauruota, paverčiant ją Kintų parodų ir koncertų sale. Nuo to laiko joje buvo rengiami koncertai, parodos, čia vyko ir Vydūno 120-tųjų metinių minėjimas.
Nors tai evangelikų liuteronų bažnyčia, tačiau nuo nepriklausomybės atkūrimo čia meldėsi katalikai. Ne tokia gausi kintiškių evangelikų – liuteronų bendruomenė nesunkiai telpa greta esančiuose parapijos namuose, kurie po karo buvo pertvarkyti į maldos namus.
Pastaruoju metu Didžioji Kintų bažnyčia, kaip sako vietiniai, pamažu tampa kultūros židiniu: čia pradėti rengti Kintų vasaros festivalio koncertai. Juos pamėgo ne tik kintiškiai, bet ir svečiai iš Šilutės, Klaipėdos bei aplinkinių rajonų. Kintų festivalis tapo pripažintu Europos lygio kultūriniu reiškiniu.