Po Švėkšnos apylinkes


Po Švėkšnos apylinkes

Maršrutas skirtas įvairioms grupėms, norinčioms susipažinti su Švėkšnos apylinkių istorija ir gamtos paminklais. Keliavimo priemonė – mikroautobusas arba dviračiai.

Maršrutas: Liepų aikštė Švėkšnoje – Gedminaičiai – Stemplės – Vilkėnas – Vilkų Kampas – Inkakliai – Skomantai – Švėkšna

Maršruto ilgis – 60 km.
Maršruto trukmė – 3 val. mikroautobusu, 6 val. dviračiais.

  1. Maršrutą pradedame iš centrinės Liepų aikštės, kur bus pastatytas paminklas Švėkšnos knygnešiams, tad yra proga pakalbėti apie spaudos draudimo laikotarpį. Išvažiuojame Gedminaičių gatve ir už 4 km pasiekiame Gedminaičių dvaravietę.
  2. Gedminaičių dvaro pastatų nebelikę, tačiau būtent čia 1810 m. gimė Jurgis Pliateris, nemažai nusipelnęs mūsų kultūrai. Susidraugavęs su Simonu Stanevičiumi ir jo paskatintas, J.Pliateris ėmė tyrinėti lietuvių kalbą ir literatūrą, kaupti lituanistinę biblioteką. Būdamas 18 metų, baigė Vilniaus universitetą, apsigyveno savo dvare Gedminaičiuose. Planavo įsteigti spaustuvę ir, platindamas knygeles, šviesti žmones. 1834 m. išrinktas Raseinių pavieto bajorų maršalka, persikėlė į Raseinius. Čia 1836 m. netikėtai mirė, savo biblioteką užrašęs S. Stanevičiui, kuris po jo mirties persikėlė į Stemplių dvarą pas Kazimierą Pliaterį.
  3. Iki Stemplių dvaro 10 km. Čia tebestovi medinis dvaro pastatas, kuriame rašytojas išgyveno 12 metų ir prižiūrėjo savo globėjo paliktą biblioteką. Mirė 1848 m. Palaidotas Švėkšnos kapinėse. Biblioteka buvo grąžinta į Gedminaičius J. Pliaterio žmonai ir sūnui Teodorui, kuris vėliau, nukritęs nuo arklio, liko psichinis ligonis.

Stemplėse būtina aplankyti dar vieną objektą – sodybos vietą, kur 1872 m. gimė Vasario 16-sios akto signataras prelatas Kazimieras Šaulys. Vėliau žymus krikščionių demokratų veikėjas, Kauno universiteto profesorius.

  1. Nuo Stemplių iki Vilkėno kapinių 12 km. Čia reikia susirasti Jurgio Pliaterio, jo brolio Kazimiero ir sūnaus Teodoro kapus. Deja, S. Stanevičiaus kapo vieta nežinoma, todėl rašytojui pastatytas paminklas ant simbolinio kapo. Kapinėse galima surasti ir kalbininko M. Miežinio bei knygnešių organizatoriaus J. Rugio kapus. Iš kapinių nueisime į Vilkėno dvarą ir parką, o iš ten galima įsukti į kelią, vedantį į Vilkų Kampą.
  2. Iki Vilkų Kampo kaimo 3 km. Palikus autobusą, teks pėsčiomis eiti apie 200 m iki Ašvos upės ir nusileisti prie Didžiojo akmens. Taupant laiką, galima šio objekto atsisakyti. Tuomet nuo Vilkėno reikia važiuoti pro malūną Ž. Naumiesčio link ir už 2 km pasukti dešinėn į Šiaulių kaimą.
  3. Už 7 km pasiekiame Inkaklius, kur 1914 m. pastatyta koplyčia ir Lurdo grotos imitacija. Už tilto pasukus kairėn, surandamos žydų genocido kapinės. Čia smėlyne sovietmečiu buvo užkasami ir nušauti partizanai. Jiems pastatyti keli paminklai.
  4. Nuo Inkaklių iki Švėkšnos 6 km, bet prie pat miestelio pasukame kairėn ir už 9 km privažiuojame Skomantus. Už Veiviržo upės stūkso didelis ir legendomis apipintas Skomantų piliakalnis. Čia galėjo būti pagrindinė Lamatos žemės pilis. Prie piliakalnio yra du paminklai. Pabandykime perskaityti užrašą ant Žemaičio nugaros.

Grįžtame į Švėkšną. Iki jos 9 km.

Atnaujinta: 2021-02-25

Šilutės kraštas

Turizmo paslaugos

Pramogos

Naujienų archyvas