Žemaičių Naumiestis


ŽEMAIČIŲ NAUMIESTIS

Žemaičių Naumiestis – senas Žemaitijos pasienio miestelis, kurio apylinkėse gyventa nuo XIV a. Ypatingą reikšmę miestelis įgavo po 1863-1864 m. sukilimo uždraudus lietuvišką spaudą, jis tapo svarbiu draudžiamos literatūros platinimo punktu. Per jį ėjo vienas svarbiausių knygnešių kelių. 1910-1914 m. evangelikų liuteronų kunigas Fridrikas Megnius Naumiestyje lietuvių kalba leido laikraštį „Svečias“, tai buvo vienintelis laikraštis, leidžiamas Žemaitijoje. Po daugiau nei 100 metų, šiemet šio laikraščio keletas egzempliorių buvo rasti baigiant tvarkyti evangelikų liuteronų bažnyčios kleboniją.

Akmenimis grįsta, nuo XIX a. pr. mažai pakitusi senoji Žemaičių Naumiesčio turgaus aikštė mena apie daugiakultūrinį paribio miestelio gyvenimą. Čia stovintys namai kaip gyvi eksponatai primena juose veikusias žydų, lietuvių, lietuvininkų parduotuves, smukles, dirbtuvėles. Naumiestyje vyko du savaitiniai turgūs, keli metiniai prekymečiai, buvo muitinė (prie Rusijos ir Vokietijos sienos), apie trisdešimt parduotuvių ir smuklių, veikė elektros jėgainė, garinė lentpjūvė, vandens malūnas, mezgykla, kepykla, pradžios mokykla, progimnazija, biblioteka ir kt. Miestelis buvo gražiai atstatytas, tvarkingiau išplanuotas, nutiesti šaligatviai, išgrįstas miestelio centras ir svarbesnės gatvės.

Kuriant Nepriklausomą Lietuvą, naumiestiškiai buvo aktyvūs įvairiuose frontuose. 1918 m. Lietuvai atkūrus valstybingumą, Naumiestis tapo valsčiaus centru ir buvo vadinamas Tauragės Naumiesčiu. XX a. 4-ajame dešimtmetyje miestelį imta vadinti Žemaičių Naumiesčiu.

Ant Vanagių piliakalnio, dar vadinamo Žaliuoju kalnu, išdidžiai stovi Šv. Arkangelo Mykolo Romos katalikų bažnyčia pastatyta 1782 m. Tai liaudies architektūros formų medinė bažnyčia, turinti neogotikos bruožų. Joje yra dailės požiūriu vertingų religinių paveikslų, skulptūrų. Dabartinis bažnyčios pastatas – kryžminio plano, su nedideliu bokšteliu stogo kryžmoje. 1842 m. pastatyta bažnyčia evangelikams liuteronams. Žemaičių Naumiestyje gyveno gausi žydų bendruomenė, apie tai liudija ir išlikusi iki šiol didžiulė savo tūriu 1816 m. pastatyta mūrinė sinagoga. Sovietiniais metais joje buvo įkurdinti kultūros namai. Dabar apgriuvęs pastatas nenaudojamas. Žemaičių Naumiestyje kiekvienas turėjo savo maldos namus.

Miestelio architektūra išliko nepasikeitusi per daugelį metų, vilioja lietuviškų filmų statytojus. Kiekvienais metais rudenį ant nuostabaus Žaliojo kalno vyksta rudens derliaus nuėmimo šventė – Dagotuvės. Naumiestiškai didžiuojasi ir pernai išleista kraštiečio Alberto Juškos knyga „Miestelis prie Lendros, Vanagio ir Šusties“.


 Atnaujinta: 2021-03-22