Vainutas


Vainutas 

Žemaitijos pasienio miestelis, išsidėstęs gražiame slėnyje, seniūnaitijos ir parapijos centras. Čia pradeda kelią Šyšos upė. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Vainuto miestelis paminėtas 1506 metais. 1640 metais Vainute gyveno 29 šeimos. XVIII a. pradžioje (Šiaurės karo metu) miestelis sudegė. 1711 m. Vainute nebuvo nė vieno gyventojo, 1738 m. buvo 6 kiemai. 1770 m. pastatyta bažnyčia. 1816 m. Vainute gyveno 18 žydų šeimų (116 žmonių). 1834 m. įsteigta valdinė pradinė mokykla. 1853 m. Vainutas vėl sudegė. Nuo 1853 m. Vainute raštininko padėjėju dvejus metus dirbo poetas, lietuvių literatūros klasikas, Antanas Baranauskas. Žymiausias jo kūrinys – poema „Anykščių šilelis“. Eilėmis poetas yra aprašęs ir Vainuto gaisrą. 1856 m. pastatyta nedidelė bažnyčia, kuri 1869 m. vyskupo Motiejaus Valančiaus iniciatyva buvo perstatyta. Ji išliko iki šių dienų – akmenų mūro, stačiakampio plano, dvibokštė su apside, viduje 3 altoriai. Šventorius aptvertas akmenų mūro tvora.


Show Buttons
Hide Buttons