Švėkšna


ŠVĖKŠNA

Švėkšna – miestelis, garsėjantis aukščiausia rajone (65 m.) dvibokšte, raudonų plytų bažnyčia bei XIX a. įkurtu grafų Pliaterių parku su įspūdinga liepų alėja, Genovaitės vila, tvenkiniais ir skulptūromis. Švėkšnos miestelis priklausė Žemaitijai, todėl jo urbanistinė struktūra skiriasi nuo Mažosios Lietuvos miestelių, tai buvęs Rytų Prūsijos ir Didžiosios Lietuvos pasienio miestelis. Miestelis rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1503 m. Švėkšnos dvarą XV a. antrojoje pusėje įkūrė žemaičių didikai Kęsgailos. 1509 m. pastatyta pirmoji bažnyčia. 1624 – 1644 metais, kai Švėkšną valdė Jeronimas Krišpinas Kiršenšteinas, dvare veikė popieriaus, stiklo ir parako dirbtuvės – vienos pirmųjų baudžiavinių manufaktūrų Žemaitijoje. Paskutiniai Švėkšnos savininkai Pliateriai valdė apie 33 tūkst. ha žemės (įskaitant ir Pajūrio dvarą), turėjo virš 5000 baudžiauninkų. 1820 m. grafo žemės valdos buvo padalintos keturiems sūnums, tokiu būdu atsirado keturi dvarai: Švėkšnos, Vilkėno, Gedminaičių ir Stemplių. Švėkšnos kapinėse palaidotas žymus XIX a. lietuvių poetas, istorikas Simonas Stanevičius. Įdomus faktas – netoli Švėkšnos esančiame kapinyne archeologai yra radę septynias senovines kultines statulėles iš senovės Egipto, kurios vaizduoja Egipto dievus ir žynius.

Šiandien Švėkšna yra išskirtinė vieta ne tik todėl, kad ji apsupta turtingos ir įdomios praeities. Ji mus žavi nuostabia gamta, ir architektūriniais paminklais bei iš čia kilusiais garsiais žmonėmis. Pačiame miestelio centre yra akmenimis grįsta turgaus aikštė, kurioje kiekvieną ketvirtadienį verda prekyba. Miestelio bažnyčia ir architektūra vilioja jaunavedžius ir lietuviškų filmų kūrėjus. 1905 metais pagal švedų architekto Karlo Eduardo Strandmano projektą pastatyta neogotikinė bažnyčia – vienas pagrindinių miestelio architektūrinių paminklų. Bažnyčios statybą finansavo Švėkšnos ir Vilkėno grafai Pliateriai, gausiai statyboms aukojo Švėkšnos ir gretimų parapijų gyventojai. Dalis lėšų surinkta iš JAV gyvenusių lietuvių emigrantų. Bažnyčios šventorių su parku jungia apie 1885 m. pastatytas arkinis pėsčiųjų tiltas – viadukas. Tai unikalus ir retas statinys Lietuvoje.
Švėkšna didžiuojasi savo aktyvia bendruomene, kurios dėka, puošiamas ne tik miestelis bet ir garsinamas jos vardas visoje Lietuvoje.


 Atnaujinta: 2021-03-22