Kintai


KINTAI

Kintai – gyvenvietė prie Kuršių marių. Kintus supa nuostabus pušynas (600 ha) – Kintų miškas. Miestelio centre stovi evangelikų liuteronų bažnyčia, kurios istorija siekia XVIII a. Pastaruoju metu Didžioji Kintų bažnyčia, kaip sako vietiniai, pamažu tampa kultūros židiniu: čia pradėti rengti Kintų vasaros festivalio koncertai. Kintų festivalis tapo pripažintu Europos lygio kultūriniu reiškiniu. Kintus garsina ir čia gyvenęs žvejybos inspektorius, anglų kilmės pirklys Vilhelmas Berbomas, 1844 m. įvedęs Kuršių marių žvejų laivų žymėjimą vėtrungėse. Tokių puošnių ir savitų vėtrungių nebuvo niekur kitur Europoje. 1888-1892 m. Kintuose gyveno, dirbo ir žymus lietuvių rašytojas bei filosofas Vydūnas. Čia įkurtas Vydūno memorialinis muziejus, kuriame galima pagilinti žinias apie Mažosios Lietuvos praeitį ir apžiūrėti unikalų eksponatą – Vydūno arfą. Kintus garsina ir didžiausia Lietuvos tuja – jos aukštis siekia apie 18 metrų, lajos plotis – apie 12 metrų. Europoje didesnė žinoma tik Šveicarijoje.

Kintai garsūs ir žvejų tradicijomis. Pagrindinis verslas anuomet buvo žvejyba, tai išliko ir iki šių dienų. Nuo seno kintiškiai „rungtyniauja“ su Rusnės žvejais dėl išskirtinių rūkytos žuvies receptų. Kintų – Ventės pakrantė tapo mėgstama vieta dailininkų vasaros plenerams.
Netoli Kintų, Minijos upės žemupyje įsitaisęs Minijos kaimelis, labiau žinomas Mingės vardu, rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1540 m. Vaizdingame Nemuno deltos regioniniame parke esantis kaimelis unikalus ir tuo, kad upė, burianti žvejus, čia atstoja gatvę, tačiau jos taip lengvai nepereisi – tilto nėra. Vietiniai gyventojai į kitą krantą iriasi valtelėmis ar persikelia vandens dviračiais. Ir dėl šios priežasties, ir dėl gražaus gamtovaizdžio Mingės kaimą vietiniai vadina mažąja Lietuvos Venecija. Kaime įrengta puiki jachtų prieplauka su visa infrastruktūra. Tai viena lankomiausių rajono vietų.

Ventės ragas tai nuostabus vakarų Lietuvos kampelis Kuršių marių pakrantėje. Ši vieta apipinta legendomis ir tikrais įvykiais, menančiais kryžiuočių laikų pilį ir ne kartą dužusius laivus. Ventės ragas – labiausiai į vakarus nutolęs Šilutės rajono taškas, pusiasalis rytinėje Kuršių marių pakrantėje. Pusiasalio ilgis – 5.5 km, didžiausias plotis – 2.2 km. Ventės rago smaigalyje 1852 m. pastatytas raudonų plytų mūrinis švyturys. Jo aukštis yra 11 m. Ventės rago švyturys vienas iš nedaugelio Lietuvos švyturių, į kurį leidžiama laisvai įlipti ir pasižvalgyti. Į švyturio apžvalgos aikštelę veda seni geležiniai, papuošti originaliais ornamentais laiptai. Objektas svarbus ir kaip regykla, nuo kurios atsiveria Kuršių marios, matosi Kuršių nerija, Rusnės sala. Pro Ventės ragą driekiasi didysis paukščių migracijos kelias, todėl 1929 metais Ventės rage įsteigta ornitologinė stotis, muziejus ir lankytojų centras. Šią nuostabią vietą pirmasis atrado stoties paukščių žieduotojas Mikas Posingis (1887-1951m.), kuris dirbo Ventės rago švyturio prižiūrėtoju. Dabar Ventės ragas – labiausiai turistų lankoma vieta Pamaryje, kur galite rasti ramybės oazę ant marių bangų skalaujamo kranto.


 Atnaujinta: 2021-03-22