Katyčiai


Katyčiai

Vienas seniausių miestelių rajone su puikiai išlikusia architektūra, įsikūręs šalia Šyšos upės. Pro Katyčius Kryžiuočių ordinas nutiesė vieną pirmųjų kelių į Žemaitiją. Miestelio plano struktūra radialinė. Dauguma pastatų išsidėstę palei kelius, kurie eina į Šilutę, Ž. Naumiestį, Stoniškius.

1568 m. Katyčiuose pastatyta bažnyčia, šalia jos išaugo didelė turgavietė. Miestelis išsidėstęs palei Šyšos upę. Dabartinė bažnyčia pastatyta 1734 m. Šalia – senosios kapinės. Sovietų valdžios metais buvo nugriautas bokštas, išvežti varpai – bažnyčia tapo kinoteatru. 1991 m. bažnyčia pradėta restauruoti, atstatytas bokštas.

1905 m. Katyčiuose lietuvių buvo 30 proc. Nuo XIX a. pradžios iki XX a. vidurio Katyčiai – valsčiaus centras. 1922 metų pabaigoje Katyčiuose įsteigtas Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto skyrius. Tarpukaryje Katyčiuose buvo dvi pradžios mokyklos, valsčiaus policijos įstaiga, paštas, vaistinė, lietuvių bankelis, taupomoji skolinamoji kasa, draudimo įstaiga, kelios amatų dirbtuvės, plytinė, keletą krautuvių. 1926 metais Katyčiuose pastatytas vandens malūnas, kuris pokaryje kurį laiką miesteliui tiekė elektros energiją. 1555 – 1939 m. vokiečių dokumentuose, žemėlapiuose Katyčiai vadinami Kotyca, Koadjuthen, Koadjuten, Coadjuthen, Katytiai, Kottiten ir t.t.

Po II pasaulinio karo Katyčiuose labai pasikeitė gyventojai – baigiantis karui dalis pasitraukė į Vakarus, o į jų vietą užpildė atvykėliai iš įvairių Lietuvos vietovių.


Show Buttons
Hide Buttons