Pripažinimas pasiekė sodybas Rusnėje ir Minijoje

2021-01-12

Pripažinimas pasiekė sodybas Rusnėje ir Minijoje Pernai Etninės kultūros globos taryba kartu su Lietuvos kaimo turizmo asociacija bei Žemės ūkio ministerija jau antrą kartą pakvietė Lietuvos kaimo turizmo sodybų šeimininkus dalyvauti Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurse. Konkursui buvo pateiktos 9 paraiškos: 4 iš Aukštaitijos, 1 iš Dzūkijos (Dainavos), 2 iš Mažosios Lietuvos ir 2 iš Suvalkijos (Sūduvos). Trečioji vieta pripažinta sodybai „Pakalnė“, kuri yra ant Pakalnės upės kranto Rusnės saloje, Šilutės rajone  Kaip ir dera senai žvejo sodybai: nuo namo iki upės – tik 30 metrų, upe tik du kilometrai iki Kuršių marių. Sodyba rekonstruota stengiantis kiek įmanoma išsaugoti šio krašto tradicijas, pritaikant ją šiuolaikinio žmogaus poreikiams. Pagrindinio namo stogas dengtas nendrėmis, jį puošia tradiciniai apvadai. Aplinkui – vaistažolių darželiai, aptverti tradicinėmis tvorelėmis. Sode auga tradiciniai vaismedžiai ir vaiskrūmiai. Sodybos šeimininkė Živilė Skirkevičienė turi gidės licenciją ir gali supažindinti su apylinkių istorinėmis, etnografinėmis vietomis. Sodyboje vyksta vaistažolių ir arbatų pažinimo seminarai. Svečiams panorėjus, patiekiama tradicinės pamario žuvienės. Jos savininkai Živilė ir Virgilijus Skirkevičius. Ši sodyba taip pat paskelbta geriausia 2020 m. etnokultūrine Mažosios Lietuvos sodyba. Šilutės krašte pripažinimo sulaukė ir sodyba „Ėvė“, esanti Minijos kaime, Kintų seniūnijoje Tai restauruotas 1900 m. statybos didysis pievininkų laukininkų namas (buvusi Minijos kaimo mokykla) su ūkiniais pastatais (staldu, skūnia, rūsiu). Visi pastatai atnaujinti remiantis profesionalių tradicinės architektūros specialistų rekomendacijomis, dekoruoti drožinėtais lėkiais, vėjalentėmis, karnyzinėmis lentomis, langų apvadais ir langinėmis. Ši sodyba – išskirtinis Mažosios Lietuvos tradicinės architektūros pavyzdys. Šeimininkai saugo išlikusius sodybos baldus, buities rakandus, kaupia Mingės kaimo gyventojų dovanotus eksponatus, juos išradingai eksponuoja. Tad čia galima daug sužinoti ne tik apie Mažosios Lietuvos tradicinę architektūrą, bet ir apie žmonių gyvenimą, amatus, užsiėmimus. Sodyboje galima paragauti tradicinių Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo patiekalų. Gaminami Karaliaučiaus kukuliai „Kionigsberger Klopse“, anuomet buvęs prašmatnus krašto patiekalas – mėsos kukuliai baltame padaže su kaparėliais. Sodybos šeimininkai svečius vaišina žuviene, rūkyta žuvimi, varške, tradicinėmis arbatomis, kava. Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurse 2019 m. sodybai „Ėvė“ buvo skirta nominacija už Mažosios Lietuvos tradicinės architektūros puoselėjimą, 2020 m. „Ėvei” skirta nominacija už dėmesį  Mažosios Lietuvos kultūriniam paveldui ir tradicijoms. Informacija parengta pagal dienraštį "Pamarys"

Skaityti daugiau

Geriau pažinti savo kraštą

2021-01-11

Geriau pažinti savo kraštą Šiandien, kai pandemija neleidžia daugeliui poilsiautojų ir keliautojų pasirinkti tolimus šiltuosius kraštus, atsigręžiame į savo gimtąjį kraštą. Kiek daug gražių vietų prie upių ir ežerų, kiek pažintinių takų ir parkų, dvarų ir pilių. Kad išvyka ar ekskursija būtų turiningesnė, keliautojams talkina gidai. Šilutės turizmo informacijos centras toliau įgyvendina projektą „Šilutės miesto ekonomiškai neaktyvių gyventojų užimtumo didinimas, siekiant pagerinti įsidarbinimo galimybes“, kurio metu tęsiami gidų mokymai. Praktinėje dalyje organizuojamos pažintinės – mokomosios ekskursijos Praėjusių metų rudenį kursų dalyviams buvo organizuotos trys ekskursijos – į Klaipėdos miestą, Rusnės salą ir Kintų seniūniją. Rugsėjo 4 d. būsimieji gidai vyko į Klaipėdą, kurioje lankydami senamiestį ir muziejus susipažino su trijų ekskursijų vadovų darbu. Diena buvo tiksliai suplanuota, tad pavyko aplankyti visus numatytus objektus. Pakeliui į Klaipėdą, besižvalgydami į rudenėjančius laukus, klausėsi Prano Avižinio pasakojimo apie mūsų kraštuose gyvenusius protėvius kuršius, jų kovas su žemaičiais, Prūsų likimą, apie 1923 metų sukilimą, po kurio Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos. Ekskursija prasidėjo bundančiame senamiestyje prie paminklo vieningai Lietuvai „Arka“,  prie Danės tilto, kur dalyvių laukė projekto lektorė ir gidė Agnė Abramovičienė. Daug kartų buvę Klaipėdoje, šį kartą į miestą kursų dalyviai žiūrėjo tarsi kitomis akimis. Daugelis net nebuvo matę aukštai ant stogo įsitaisiusio kaminkrėčio, ne visi žinojo, kad sutikę kaminkrėtį, turėtų patrinti jo sagą ir tai atneštų laimę. Pasigrožėję atsinaujinusiu Meridianu, kuriame yra pietavusi ir Švedijos karališkoji pora, pasivaikščiojo po Friedricho pasažą. Trumpam užsukę į kiemelį prie Kalvių muziejaus, apžiūrėjo geležinius kaltinius kryžius. Vaikščioti senamiestyje ir nepastebėti fachverko stiliaus namų, kurių gausu Klaipėdoje, neįmanoma.  Fachverkas - architektūros stilius, būdingas vokiškų miestų pastatas, kai medinės atramos išdėstytos pastato išorėje. Šį statinių tipą galima laikyti karkasinių namų prototipu. Klaipėdoje fachverkas buvo ypač populiarus XIX amžiaus pirmojoje pusėje, kai Napoleono karų metu uostamiestyje suklestėjo prekyba, o kaupiamas kapitalas teigiamai stimuliavo miesto augimą. Fachverko populiarumą XIX a. taip pat patvirtina kaip tik senamiesčio dalis, esanti tarp Didžiosios Vandens gatvės ir Turgaus aikštės, išvengusi 1854 m. didžiojo Klaipėdos gaisro bei vėlesnių sugriovimų. Su Pilies muziejaus ekspozicijomis būsimuosius supažindino Agnė Abramovičienė. Tiems, kurie dar  nėra buvę šiame muziejuje, tikrai yra ką pasižiūrėti, įspūdį palieka eksponatų gausa, požemių ilgis ir aukštis. Neseniai įrengtoje ekspozicijoje „39/45“ nustebino eksponatų kiekis, žvilgsnius prikaustė informacinių technologijų pagalba pateikiama informacija. Domšaičio galerijos vedėja menotyrininkė Kristina Jokubavičienė papasakojo, kad nuolatinėje ekspozicijoje galerijoje pristatomi tapytojo ekspresionisto Prano Domšaičio kūriniai, Lietuvių fondo (JAV) dovana Lietuvai. Spalio 2-ąją kursų dalyviai vyko į Rusnės salą. Nemuno deltos regioninio parko direkcijoje juos pasitiko direktorius Žilvinas Čėsna. Jis pasakojo apie Nemuno deltos formavimąsi, gamtinius ypatumus, pristatė įnovatyvius lankytojų centro eksponatus. Naujose patalpose įsikūrusį Salos etnokultūros ir informacijos centrą pristatė direktorė Birutė Servienė. Būsimieji gidai ne tik apžiūrėjo naujas ekspozicijas, suvenyrų parduotuvę, bet ir buvo supažindinti su interaktyviu žemėlapiu, naujomis edukacijomis. Kursų dalyviai ekskursiją tęsė Uostadvaryje bei Žalgirių pažintiniame take. Trečioji ekskursija spalio 19 d. vyko Kintuose, Mingės kaime ir Ventės rage. Kintuose augusi, baigusi mokyklą šio rašinio autorė papasakojo apie objektus, kuriuos ekskursijos dalyviai aplankė keliaudami šiuo maršrutu. Kadangi užsiėmimų metu jau buvo kalbėję apie pasiruošimo ekskursijai etapus – medžiagos rinkimą, sisteminimą, potemes, objektus, buvo galimybė pabandyti gidauti. Pirmiausia kursų dalyviai aplankė Ventės ragą. Nors pūtė žvarbokas vėjas, tačiau visi suskubo pasivaikščioti toli į marias nusidriekusiu molu, užlipo į švyturį. Čia juos pasitiko ornitologas Vytautas Eigirdas. Jis papasakojo, kad žieduoti paukščius pradėjo dar besimokydamas mokykloje, septintoje klasėje. Nuo 2013 metų dirba Ventės rago ornitologinėje stotyje. Puikus pasakotojas ir tikras savo darbo žinovas iš karto prikaustė dėmesį – buvo suteikta galimybė stebėti, kaip vyksta žiedavimas, stebino, kad gulbėms žiedai užsegami ant kaklo. Išvyka tęsėsi Mingės kaime. Būsimieji gidai išgirdo, kad senasis kaimo pavadinimas buvo Minė. Tai liudija užrašai ant kryžių senosiose kapinėse Ventėje. Gyventojų dėl imigracijos gausėjant, kaime veikė karčema, nuo 1736 metų veikė pradžios mokykla. Dar XIX a. viduryje buvo 76 sodybos, Mingė buvo vienas iš didesnių Kintų parapijos kaimų. Dabar Mingės kaimelį sudaro 19 autentiškų sodybų. Ant Ernesto Vilhelmo Berbomo (1786- 1865), karališkojo žvejybos inspektoriaus, kapo Muižės kapinėse uždegė žvakutę, prisiminė, kad jam dirbant buvo nustatyti spalviniai kaimų ženklai, vėliau apipinti ažūrais ir tapę vėtrungėmis, kad jis buvo liaudies dainų ir kalbinės medžiagos rinkėjas. Kintuose  dalyviai pasivaikščiojo Vydūno kultūros centro kieme, aplankė Kitų tują. Kintų tuja nuo 1986 metų paskelbta gamtos paminklu. Po 18,2 m aukščio ir 10,5 m lajos skersmens medžiu galima pasivaikščioti ar pasislėpti nuo lietaus. Kiekvienais metais medis paauga keletą centimetrų į aukštį ir į plotį. Aukštumalos pažintinis takas po rekonstrukcijos lankytojams buvo atvertas 2016 m.1,2 km medinis takas užsibaigia apžvalgos bokšteliu. Aukštumalos pelkėje yra 380 ežerėlių. Pažintiniu taku vienodai gražu vaikščioti įvairiais metų laikais – pavasarį, kai baltai pražysta gailiai, vasarą, kai pelkėje žydi daugybė augalų, rudenį, kai pelkėje pasklinda aukso spalvos. Gražu taip pat ir žiemą, kai visa pelkė pasdengia baltu patalu. Pandemija pakoregavo planus Atsivelgiant į vis labiau augančius užsikrėtusiųjų Covid-19 visusu skaičius bei Lietuvos Vyriausybės rekomendacijas ir draudimus, projekto „Šilutės miesto ekonomiškai neaktyvių gyventojų užimtumo didinimas, siekiant pagerinti įsidarbinimo galimybes“, nuo spalio mėnesio mokymai pradėti organizuoti nuotoliniu būdu. Kursų dalyviai dirba naudodamiesi Microsoft Teams ir ZOOM programas. Nuotolinių mokymu metu būsimieji gidai susipažįsta su Lietuvos turizmo teisės, kultūros, istorijos, geografijos pagrindais, turizmo išteklių apžvalga, gido komunikacija ir retorika, bendravimo psichologijos,  pirmosios medicinos pagalbos pagrindais. Dalyviai teigia, kad darbas nuotoliniu  būdu sunkumų nesukelia - jie klausosi, diskutuoja, atlieka lektorių paskiriamas užduotis –  atsakinėja žodžiu, rengia skaidres, renka informaciją savo pasirinktų ekskursijų maršrutams. [gallery link="file" columns="4" ids="16227,16231,16228,16229"] Straipsnį paruošė Birutė Morkevičienė

Skaityti daugiau

Keliauti po pandemijos bus lengviau – visas turizmo paslaugas rasime vienoje vietoje

2020-12-21

Keliauti po pandemijos bus lengviau – visas turizmo paslaugas rasime vienoje vietoje Pirmą kartą Lietuvoje – visas turizmo sektoriau įmones jungianti duomenų bazė Puspilnė ar pustuštė stiklinė? Šią metaforą pandemijos situacijoje galima pritaikyti daugeliui verslų, kurių situacija tapo sudėtinga, o ateities perspektyvos – miglotos. Tarp jų ir turizmo sektoriaus įmonės, kurios buvo priverstos maksimaliai sumažinti sąnaudas, atsisakyti beveik pusės? darbuotojų, o likusius išleisti į prastovas. Itin skaudžiai nukentėjo atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai, viešbučiai, gidai. Visgi nepaisydami sudėtingos situacijos, Lietuvos turizmo rūmai (LTR) stiklinę mato puspilnę, o kol tęsiasi pandemija, mėgina ją dar labiau pripildyti nauja kokybe. Vienas iš pavyzdžių – šiuo metu kuriama visos Lietuvos turizmo paslaugų teikėjus sujungsianti duomenų bazė. Joje bus galima rasti daugybę turizmo sektoriaus įmonių: nuo apgyvendinimo ir kelionių organizatorių iki gidų ir pramoginių veiklų. „Šis projektas neturi analogų mūsų šalyje ir taps didžiuliu žingsniu į priekį Lietuvos turizmo sektoriui. Keliomis kalbomis pateikiama informacija ne tik leis skaitmenizuoti ir patraukliai pateikti turizmo rinkos dalyvių pasiūlymus, bet ir pasitarnaus kaip platforma, per kurią vietos tiekėjai taps lengviau pasiekiami užsienio šalių turizmo organizatoriams“ – sako Žydrė Gavelienė, Lietuvos turizmo rūmų prezidentė. Galimybę sukurti duomenų bazę, o tuo pačiu – pakviesti turizmo specialistus į diskusijas ir mokymus, Lietuvos turizmo rūmai gavo laimėję Mokslo inovacijų ir technologijų agentūros skelbtą konkursą pagal priemonę „Turizmo inovacija“. Tiesa, pandemija kiek pakoregavo projekto veiklas ir vietoje „gyvų“ susitikimų buvo rengiami skaitmeniniai. Tačiau ir čia galima įžvelgti puspilnę stiklinę – dalyvauti mokymuose virtualioje erdvėje paprasčiau, peržiūrėti mokymų medžiagą gali didesnis skaičius žmonių. Rugpjūčio – lapkričio mėnesiais vykusiame mokymų cikle, kurį sudarė 15 mokymų apie skaitmeninę rinkodarą ir pardavimus bei 17 mokymų apie naująją duomenų bazę, dalyvavo daugiau kaip 1300 dalyvių iš visos Lietuvos. Net 42  turizmo verslo atstovai iš Šilutės dalyvavo mokymuose, kuriuos organizavo Lietuvos Respublikos Turizmo rūmai. „Šie mokymai parodė, kaip svarbu turizmo bendruomenei nuolat bendrauti, pritraukti ekspertų iš kitų sričių ir netgi kitų šalių bei kartu mokytis. Ypač – kai turizmo laukia ilgas bei sudėtingas kelias susigrąžinant klientus. Įvertinę didelį mokymų populiarumą ir poreikį, suteiksime galimybę visiems, nespėjusiems sudalyvauti mokymuose, juos peržiūrėti patogiu metu Turizmo rūmų interneto svetainėje“ – sako Žydrė Gavelienė. [caption id="attachment_16214" align="alignnone" width="981"] Photo of business people are glowing at world map. International business communication concept[/caption]

Skaityti daugiau

Saldžioji eglučių alėja prie Hugo Šojaus dvaro

2020-12-17

Saldžioji eglučių alėja prie Hugo Šojaus dvaro Tiems, kurie neturėjote galimybės išeiti iš namų ir dar nematėte saldžiosios eglučių alėjos prie Šilutės Hugo Šojaus muziejaus, kaip ir žadėjome, kviečiame ją apžiūrėti virtualiai, paspaudę šią nuorodą: https://www.youtube.com/watch?fbclid=IwAR2uGKG8MzSyFnrhkIvUFj5PovnTAzArJpZMEaGOwZRmB6p9aLPOdPVGAxM&v=sOElMh2cKHw&feature=youtu.be

Skaityti daugiau

Stebuklingas kelionių po Lietuvą žemėlapis

2020-12-15

Stebuklingas kelionių po Lietuvą žemėlapis Kaip manote, kas gali būti bendro tarp žvejo batų, angelo, kaminkrėčio sagos ar karvės tešmens? Pasirodo, visi jie gali pildyti norus! "Lietuva. O čia ar buvai?" surinko net 55 magiškas skulptūrėlės, kurios, tikima, pildo išsakytus troškimus ir slaptus lūkesčius. Artėjančių švenčių proga dovanojame žemėlapį su visomis vietomis, kuriose nutinka stebuklai. Šiandien jas galite aplankyti virtualiai, o į kelionių planus įtraukti vėliau. Juk Kalėdos – stebuklų metas, o šiemet stebuklų reikia kaip niekad Primename, kad svarbu keliauti atsakingai: dėvėti kaukę, laikytis atstumo ir higienos etiketo. https://www.lithuania.travel/lt/news/stebuklingas-kelioniu-po-lietuva-zemelapis-atrask-55-vietas-kuriose-pildosi-norai?fbclid=IwAR3_ONlvfjll-RYC5jC_Xi6HdMP-d7GPdBwAyTQDPEE4RbP5qwJAcZRqDLQ

Skaityti daugiau

„Šilutės sekretai“ – tarp geriausių komunikacijos projektų Europoje

2020-12-10

„Šilutės sekretai“ – tarp geriausių komunikacijos projektų Europoje Prestižiniame Europos komunikacijos projektų konkurse „European Excellence Awards“ tarp laureatų pateko Šilutėje šią vasarą pristatytas unikalus projektas „Šilutės sekretai. IIšskirtinai XX a. miestiečių buitį atgaivinęs ir pamario miesto istoriją įprasminęs projektas išrinktas tarp penkių geriausių iniciatyvų Baltijos šalių kategorijoje.  „Šilutė turi kuo didžiuotis. Gautas įvertinimas parodo, kad galime kartu kurti unikalius projektus Europos mastu. „Šilutės sekretai“ patvirtino tiesą, kad pasitelkiant kūrybiškumą ir nestandartinius sprendimus galima paskatinti domėtis savo krašto istorija bei pritraukti į miestą turistų iš visos Lietuvos. Viena iš mūsų grupės vertybių – atradimų lyderystė. Tad tikrai džiugu, kad šią vasarą „Šilutės sekretai“ tapo tikru atradimu keliautojams, kurie apie krašto gyvenimą prieš 100 metų sužino per „sekretus“ – stiklu dengtus kambarėlius, kuriuose pavaizduota miestiečių buitis,“ – sako SBA bendrovės „Šilutės baldai“ vadovas Eimuntas Jankauskas. „Tai, kad patekome tarp geriausių projektų Baltijos šalyse, glosto širdį. Pirmiausiai visiems tiems, kurie dirbo prie šio projekto – dailės užsiėmimus lankantiems vaikams ir suaugusiems, taip pat Šilutės mokyklų mokiniams ir mokytojams, kurie padėjo rinkti informaciją apie istorinius miesto namus. Tačiau mums dar svarbiau, kad „sekretus“ puikiai įvertino šilutiškiai ir juos apžiūrintys kitų miestų gyventojai. Jie net pavydi ir nori tokių jaukių darbų savo miestuose,“ – pasakoja projekto siela, meno mokyklos dailės mokytojas Andrius Sirtautas. „Šilutės sekretai“ netradiciškai pasakoja miesto istoriją. Tai bendra Šilutės meno mokyklos, SBA bendrovės „Šilutės baldai“ ir Šilutės rajono savivaldybės iniciatyva. Prie 20 Lietuvininkų gatvės pastatų šaligatvyje įmontuotuose stikliniuose kambarėliuose meno mokyklos auklėtiniai atkūrė XIX a. pabaigos – XX a. pradžios miestiečių gyvenimą. 20 „sekretų“ kūrė užsiėmimus meno mokykloje lankantys vaikai ir suaugusieji. Stiklu dengtus grindinio šviestuvus, medžiagas kūrybos darbams parūpino „Šilutės baldai“, o įrengimo darbams lėšas skyrė Šilutės rajono savivaldybė. Prie projekto prisidėjo Šilutės pirmoji ir Vydūno gimnazijos, Pamario ir Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos. Jų moksleiviai su mokytojais naršė po archyvus, skaitė to meto laikraščius ir rinko medžiagą apie istorinius miesto namus. „Sekretus“ galima apžiūrėti ir naktį, nes jie apšviesti iš vidaus, todėl tamsoje atrodo dar paslaptingiau. Informaciją apie visus Lietuvininkų g. namus, prie kurių įrengti stiklu dengti kambarėliai, vaizduojantys miestiečių gyvenimą, galima rasti specialioje interneto svetainėje www.silutessekretai.lt. „European Excellence Awards“ yra didžiausias Senojo Žemyno komunikacijos projektų konkursas, rengiamas nuo 2007 m. Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/m360/naujausi-straipsniai/tarp-geriausiu-siu-metu-europos-komunikacijos-kampaniju-projektai-is-lietuvos.d?id=85944857&fbclid=IwAR1HjOHUvzc4J0cRAJNTjQyflM2QvTsshDswxzjIDQmXiFULJdSJFw0rgGU [gallery columns="5" link="file" ids="16131,16132,16134,16133,16135"]

Skaityti daugiau

Šilutės kraštas

Turizmo paslaugos

Pramogos

Naujienų archyvas