Žingsnių milijonieriai šeštadienį rinksis Šilutėje – vyks tradicinė ėjimo šventė

2020-07-30

Žingsnių milijonieriai šeštadienį rinksis Šilutėje – vyks tradicinė ėjimo šventė Kelioninių atradimų ir turiningų pasivaikščiojimų ieškančius aktyvaus laisvalaikio mėgėjus šį šeštadienį, rugpjūčio 1-ąją dieną, į Šilutę sukvies tradicinis nemokamas renginys visai šeimai – „IKI Ėjimo varžybos“. Eiti užsiregistravusių dalyvių lauks vaizdingas 10,5 kilometrų maršrutas, kuris ne tik supažindins su kone 30 Šilutės lankytinų objektų, bet ir leis pasimėgauti daugybe neeilinių pramogų visai šeimai. Renginio organizatorė ir mobiliosios vaikščiojimo programėlės „#walk15“ kūrėja Vlada Musvydaitė atskleidžia, kad pirmąjį kartą Šilutės rajono savivaldybėje organizuojamos „IKI Ėjimo varžybos“ – išskirtinės. Iš greta Šilutės įsikūrusio Pagėgių miesto kilusi sveikatingumo motyvatorė kraštiečiams ir Šilutės svečiams žada iki tol „IKI Ėjimo varžybose“ dalyviams dar nesiūlytas pramogas, aktyvacijas, prizus ir žaidimus. „Nuostabu grįžti į gimtuosius ir labai mylimus kraštus! Atrodo dar visai neseniai kaip profesionali sportininkė Šilutės stadione rungiausi bėgimo varžybose, o dabar grįžtu su mylimiausiu pomėgiu – ėjimu. Tad labai kviečiu visus kraštiečius susitikti smagiausioje ėjimo šventėje. Dalyviams paruošėme ne tik itin vaizdingą maršrutą, bet ir regbio pamokas, krepšinio turnyrą, apsipirkimo už žingsnius erdvę bei daugelį kitų pramogų. Na, o asmeniškai man ypatingai smagu matyti tiek daug besiregistruojančių pagėgiškių. Štai vien Antanų Musvydų dalyvių sąraše – trys! Eis ir mano tėtis, ir brolis ir sūnėnas“, - šypsosi renginio organizatorė Vlada Musvydaitė. Pagrindinis penkerius metus visoje Lietuvoje organizuojamų renginių išskirtinumas – galimybė pirkti vien už žingsnius. Renginio starto bei finišo zonose (Hugo Šojaus dvaro teritorijoje) pasivaikščiojimo metu mobiliojoje vaikščiojimo programėlėje „#walk15“ sukauptus žingsnius dalyviai galės išleisti čia įrengtame „IKI“ žingsnių turguje ir kitose apsipirkimo zonose. „Žingsniai – mūsų renginių valiuta, o nuolatiniai programėlės „#walk15“ naudotojai ir ėjimo renginių dalyviai yra tikri žingsnių milijonieriai. Šilutėje dalyvių lauks net 20 000 skirtingų vaisių ir daržovių, tūkstančiai sveikatai palankių ir gardžių košių bei kitų skanumynų, skanukai ir maistas augintiniams, ledai, vanduo ir kiti puikūs renginio partnerių produktai. Tiesa, tai ne viskas. Visi iki vieno renginio dalyviai, įskaičiuojant ir einančius augintinius, bus apdovanoti specialiais, mediniais renginio medaliais“, - sako V. Musvydaitė. Kviečia ne tik eiti, bet ir kitaip pasportuoti Šilutėje organizuojamo „IKI Ėjimo varžybos“ renginio naujiena – visą dieną „Gintarinė vaistinė“ 10 000 žingsnių zonoje vyksiantis 3 prieš 3 krepšinio turnyras. Suburti savo komandą ir dalyvauti kviečiami visi norintys, o dienos pabaigoje bus apdovanojamos trys komandos prizininkės bei trys baudų metimo konkurso nugalėtojai. „Labai džiaugiuosi, kad toks sveikatingumo renginys vyksta Šilutėje. Nors 3 prieš 3 krepšinio turnyrai organizuojami mieste nėra reti, tokio fizinį aktyvumą skatinančio renginio iki šiol Šilutėje nėra buvę. Tokiu būdu dar labiau traukiame jaunimą prie aktyvumo, prie sporto, prie judėjimo, o kartu – ir pasiūlome turiningą savaitgalio planą. Galiausiai, juk kiekvienam labai smagu būti apdovanotam. Nors krepšinio turnyro dalyviai turės pasivaržyti dėl prizinių vietų, tačiau visi ėjimo šventės dalyviai už dalyvavimą bus apdovanoti renginio medaliais. Pasivaikščioti ir taip galime išeiti, bet gavus medalį nuotaika bus kur kas pakilesnė“, - sako krepšinio turnyro organizatorius Ervinas Kuncaitis. Kita renginio naujiena – „Activus“ 5000 žingsnių aktyvios šeimos zonoje mažųjų renginio dalyvių bei jų tėvų lauksiantys profesionalūs regbio žaidėjai ir treneriai, smagių žaidimų forma siūlysiantys susipažinti su regbio pagrindais. „5000 žingsnių „Activus“ aktyvios šeimos zonoje turėsime taikinį, kurio pagalba mokinsimės taisyklingai mesti regbio kamuolį. Taip pat vaikus kviesime žaisti smagų žaidimą „Plėšikų plėšikas“, kur gaudant vienas kitą reikės nuimti vėliavėles nuo kitų žaidėjų liemens. Tokiu smagiu būdu susipažinsime su vienu iš pagrindinių regbio žaidimo principų – pagauti varžovą su kamuoliu. Vaikai galės mokytis kamuolį mėtyti kaip tikri regbininkai, dalyvauti smagiose estafetėse bei kituose su regbio pagrindais susipažinti leisiančiuose žaidimuose. Labai lauksime visų – nesvarbu koks dalyvių amžius ar turimi įgūdžiai“, - sako Šilutės vaikų regbio komandos trenerė ir šalies moterų regbio rinktinės žaidėja Austėja Minkevičiūtė. Renginio organizatorės V. Musvydaitės teigimu, papildomų sportinių veiklų ir pramogų organizavimu siekiama skatinti visų amžiaus grupių žmonių fizinį aktyvumą. Nemokamame renginyje visai šeimai įtraukiančių pramogų ras tiek vaikai, tiek jų tėvai, tiek seneliai. „Greta regbio pamokų bei krepšinio turnyro, renginio zonose lauks ir kitos smagios bei naudingos aktyvacijos. „Activus“ 5000 žingsnių aktyvios šeimos zonoje renginio dalyviai galės smagiai pasivaržyti dėl galimybės laimėti skrydį oro balionu dviems. Tuo tarpu „Gintarinė vaistinė“ 10 000 žingsnių sveikatingumo zonoje lauks daug gerai sveikatai ir energijai naudingų produktų bei visais rūpimais klausimais pakonsultuosianti profesionali vaistininkė Laima“, - sako V. Musvydaitė. „IKI Ėjimo varžybų“ pradžia – rugpjūčio 1-ąją dieną, šeštadienį, 10 valandą, adresu Lietuvininkų g. 4, Šilutė (Hugo Šojaus dvaras). Renginys nemokamas, tačiau būtina registracija: www.ikiejimovarzybos.lt

Skaityti daugiau

Rusnės uostelis jau veikia!

2020-07-20

Rusnės uostelis jau veikia! Rusnės prieplaukos Pakalnės upėje įsikūręs uostelis atnaujino savo veiklą ir kviečia visus laikyti savo vandens transporto priemones. Rusnės prieplaukos paslaugų kainos 

Skaityti daugiau

Šilutės „sekretai“

2020-07-10

ŠILUTĖS „SEKRETAI“ Šilutės „sekretai“ – unikalus projektas Lietuvoje ir Europoje, kur miesto istorija atskleidžiama mažosios architektūros elementais. Tai uždengti stiklu ir įmontuoti šaligatvyje unikalūs kambarėliai, kuriuose atkurtas praeities gyvenimas, vykęs istoriniuose Šilutės namuose XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Lietuvininkų g. 1 SENASIS KARIETŲ PAŠTAS Senasis karietų paštas. Aš jo nemačiau, karietas jau buvo pakeitę automobiliai ir paštininkai su  dviračiais. Mama su ilgesiu pasakojo, kaip garsiai vežėjas trimituodavo variniu ragu, privažiavęs šį pastatą. Visas miestas aidėdavo. Bėgdavo pašto tarnautojai, nešini odiniais krepšiais, sukraudavo juos į karietas, ir - laimingo kelio... Lietuvininkų g. 3 STOTIS Joje lankiausi tik vieną kartą, kai su šeima nusprendėme vykti į Klaipėdą autobusu. Laukiau šios kelionės, nes autobusu dar nebuvau važiavusi. Paprastai į Klaipėdą bildėdavom ,,trukiu” - traukiniu. Stotyje tėtis nupirko bilietus. Laukėm, kol atvažiuos gražuolis autobusas. Gaila, kad stotis po keleto metų užsidarė. Visgi traukiniu važiuoti buvo pigiau ir greičiau. Lietuvininkų g. 5 DVIRAČIŲ PARDUOTUVĖ Į ją pirkti tėčiui dviračio ėjome visa šeima. Beveik metus namuose buvo kalbama apie šį pirkinį. Vieną rudenį, pardavęs dvi geras karves, tėtis nusprendė - pirksiu. Pono Ernsto parduotuvėje buvo daug vokiškų ,,Wonder”, ,,Diamant”, angliškų ,,Philips Imperial“ ir lietuviškų ,,Amlit” firmų dviračių. Mano tėtis išsirinko juodą vokišką ,,Wonderį“. Į parduotuvę užsukdavo daug miesto tarnautojų, bankininkų, mokytojų. Dviračiai populiarėjo žaibiškai. Jais važinėjo visi miesto policininkai. Mano brolis varvančia seile žiūrėjo į naująjį tėčio pirkinį. Mes su mama apie dviratį nesvajojome. Tuo metu jais važinėjo tik keletas pačių drąsiausių moterų. Lietuvininkų g. 7 MECHANIKO NAMAS IR DIRBTUVĖ Vieną pavakarę mano brolis pasiėmė tėčio gražuolį dviratį ,,Wonder”. Didžiuodamasis apsuko ratą aplink visą miestą ir prie Šyšos krantų tėškėsi į gilią duobę. O, siaube, - susilankstė dviračio ratas! Teko stumti jį į pono Ernsto dirbtuvę. Dviratis buvo pirktas pas jį šalia esančioje parduotuvėje, taigi remontas kainavo pigiau. Šioje dirbtuvėje virė darbas, nes dviračių tuo metu mieste jau buvo daug. Lietuvininkų g. 8 PREKYBININKŲ NAMAS ,,SALAMANDER”- tokia iškaba atsirado 1930 metais ant šio namo. Batai, batukai - vyriški, moteriški, vaikiški - puikavosi parduotuvės lentynose. Mano mama, gerai suprekiavusi turguje, užsukdavo čia. Pirkdavo batelius sau ir tėčiui. ,,Salamanderius“ turėjo ir mano vyresnė sesė. Aš labai laukiau, kol ji juos išaugs, nes visiems vaikams nupirkti naujus batukus buvo per brangu. Lietuvininkų g. 9 SIUVYKLĖLĖ Visos mergaitės mėgo rankdarbius. Dažniausiai siuvinėdavom delmonus, ausdavom juosteles, bet mūsų siuviniai niekaip neprilygo sesių Irmos ir Evos darbams - raštai, spalvos, darbo kruopštumas. Jų tėtis, ponas Ernstas, buvo nagingas mechanikas. Jis mergaitėms name įrengė parduotuvę. Ateidavome čia pasigrožėti rankdarbiais ir nusipirkti siūlų, aksomo juostelių, sagų ir adatų savo darbams. Lietuvininkų g. 10 KARSTŲ IR BALDŲ KRAUTUVĖ Kai tėvai eidavo į pono Špagovskio parduotuvę apžiūrėti naujos indaujos ar komodos, aš stengdavausi šio vizito išvengti. Žinojau, jog pagal vieną parduotuvės sieną sustatyti jie - KARSTAI. Tarp kiemo vaikų vyko lyg  savotiškos lenktynės, kas žino kraupiausią istoriją apie šią parduotuvę. Jeigu vis dėlto tekdavo keliauti su tėvais, prie įėjimo man suskausdavo pilvą. Mama palikdavo mane laukti ant parduotuvės laiptelių, o aš savo pilvo ,,skausmams“ numalšinti traukdavau į šalia esančią juvelyrinę pasigrožėti spindinčiomis grandinėlėmis, sagėmis, žiedeliais. Lietuvininkų g. 11 ELEKTROS PREKIŲ PARDUOTUVĖ Vėlų rudenį ir žiemą, kai sutemos anksti apgobdavo miestą, ponia Willy uždegdavo visus šviestuvus savo parduotuvės vitrinose. Eidavome pro ją ir grožėdavomės paslaptinga įvairių lempelių šviesa. Užsukus vidun, girdėdavosi rami muzika - grodavo pirkėjų laukiantys radijo imtuvai. Lietuvininkų g. 15 SIAURUKO GELEŽINKELIO STOTIS Traukinuko stotis. Laukiam. ,,Atvažiuoja, atvažiuoja,”- šaukdavom kas garsiau, pamatę baltus garvežio dūmus ir išgirdę ratų bildesį. Šiuo ,,mažuoju traukinuku“ važiuodavome į ,,didžiąją stotį“. Vos keli kilometrai, bet mums, vaikams, labai patikdavo ši kelionė. Įdomiausia buvo turgaus dieną, kai traukinukas iš uosto atbildėdavo pilnas prekių ir žmonių. Įsitaisydavome ant aukštų sėdynių keleiviniame vagone ir stebėdavome, kaip kraunamos prekės. Pintinėse gagendavo gyvos žąsys,  kudakuodavo vištos. Žmonės buvo pasipuošę - dailios skrybėlės, naujos sermėgos. Lietuvininkų g. 20 ŽEMĖS ŪKIO MOKYKLA Mūsų šeima labai džiaugėsi, kai mieste, pagaliau atsidarė žemės ūkio mokykla. Čia mokėsi ne tik mano brolis, bet ir pusbroliai iš Pakalnės kaimo. Jie gyveno mokyklos bendrabutyje. Pavasarį, kai grįžti į namus neleisdavo potvyniai, jie būdavo dažni svečiai mūsų namuose. Mama kviesdavo juos pietų, kepdavo pyragą. Mes labai susidraugavom. Po dvejų  metų, jiems baigus mokyklą, ilgėjausi tų susitikimų. Lietuvininkų g. 24 DANTŲ GYDYTOJOS NAMAS Dantų gydytojos Gabriell Annos butas. Šį puikų butą teko ir man pačiai matyti. Vieną šventadienį mamai ištino žandas, su ja atėjome pas ponią Anną prašyti pagalbos. Gydytoja pakvietė mus į prieškambarį. Iš čia  mačiau jos butą - ištaigingi baldai, ant sienų daug paveikslų. Svetainės stalas užtiestas baltutėle staltiese, vazos primerktos žydinčių gėlių. Butas gardžiai kvepėjo kava. Gydytoja buvo labai graži ir madingai apsirengusi, kas man, mergaitei, darė didelį įspūdį. Lietuvininkų g. 25 STATYBININKO NAMAS Šiame name gyveno puikus statybų meistras Hansas. Turėjo 4 vaikus. Su vienu iš jų mokiausi vienoje klasėje, labai susidraugavom. Ne kartą lankiausi jų namuose. Taip, kaip prisimenu, atrodė jų kambarys. Pono Hanso kaimynė buvo ponia Vilhelmina, kuri garsėjo skaniausiais grietininiais vafliais visame mieste. Lietuvininkų g. 26 TAUTINIS LIETUVIŲ BANKAS ,,Tautinis Lietuvių Bankas“ – tokia iškaba atsirado ant šio namo 1923 metų pavasarį. Ėjom čia su tėčiu keisti pinigų. Memelio markę pakeitė litas. Man markės buvo labai gražios. Kopos, kurėnai, didingos pilys, žvejų trobelės, karvės ir arkliai - lyg pasakojimas apie šį kraštą. Kai gavome naujuosius litus, reikėjo prie jų priprasti. Gražiausias man, aišku, - su šuoliuojančiu žirgeliu - litų banknotas. Lietuvininkų g. 27 SVIESTININKO NAMAS Pono Johano sviestas - tikrai pats skaniausias. Gausiai tepdavome jį ant  duonos, mama sukdavo baltutėlius kremus pyragams. Šio namo kieme visada buvo daug triukšmo - gyveno daug žmonių. Smagiausias šurmulys - pavasarį. Sviestininkas iš tvarto, kuris buvo namo kieme, gindavo savo  puikiąją bandą į lankas. Vaikai eidavome pažiūrėti šitos žalmargių ,,procesijos’’, juk ne kasdien gali pamatyti mūkiančias karves miesto centre. Tada jau mokėjau skaičiuoti iki dvidešimties, taigi, įsitaisydavau namo kieme ir skaičiuodavau iš tvarto vedamas karves. Lietuvininkų g. 30 GAIVIŲJŲ GĖRIMŲ FABRIKAS Limonadinė. Kai į ją ateidavom, ponas Ernstas, puikiai nusiteikęs šeimininkas, iš karto klausdavo: ,,Šiandien kokio? Citrininio, braškinio ar mėtų skonio limonado?“ Vaikams visada leisdavo pasmaližiauti saldaus sirupo. Jis labai mylėjo vaikus ir gerai žinojo, kas jiems labiausiai patinka.  Juk pats su žmona Auguste jų turėjo net 11. Dažnai pagalvodavau: kaip jiems gerai - limonado kiek nori. Lietuvininkų g. 31 CUKRAINĖ Šioje vietoje visada gardžiai kvepėjo pyragais. Cukrainėje buvo pardavinėjami įvairiausi keksiukai, sausainiai, pudingai. Man čia labiausiai patikdavo ,,Memelio štrudelis“ su vyšniomis ir riešutais. Mano sesei - Memelio slyvų pudingas. Prieš didžiąsias šventes mama ateidavo čia pirkti puikiųjų biskvitų tortui - tokių ji niekaip nesugebėdavo iškepti namuose. Lietuvininkų g. 32 VIEŠBUTIS Viešbutis ,,Zur Post” (,,Prie pašto”) - labai aišku atvykusiems svečiams, kur jo ieškoti. Viešbučio įėjimas lyg žvelgė į kitoje gatvės pusėje esantį paštą. Čia dažnai apsistodavo prekeiviai, atvykę į turgų iš tolimesnių krašto vietų. Prie viešbučio teko girdėti ne tik lietuvių ir vokiečių kalbas, bet ir prancūziškai, angliškai, rusiškai kalbančius žmones. Šalia esančioje parduotuvėje jie rinkosi įvairius krepšius savo pirkiniams, ūkininkai ieškodavo pintinių daržovėms, vaisiams. Lietuvininkų g. 36 ARKLIŲ PIRKLIO NAMAS Arklių pirklio namas. Ponas Rittens daug keliaudavo, siūlydamas ir pardavinėdamas savo gražiuosius arklius. Iš svečių kraštų parsiveždavo ne tik labai madingų, mums dar nematytų rūbų, bet ir puikių daiktų savo namui. Galima tik įsivaizduoti, kaip gražu buvo jo svetainėje. Lietuvininkų g. 38 LIAUDIES MOKYKLA Liaudies mokykla - aš čia mokiausi. Mokykla buvo tvarkoma pagal Vokietijos mokyklų pavyzdį ir programas. Stengiausi mokytis, nes norėjau įstoti į Herderio gimnaziją. Mano brolis mieliau vaikė futbolo kamuolį mokyklos sporto aikštyne, todėl baigęs 8 klases, susipažinęs su amatu, pradėjo dirbti. Lietuvininkų g. 40 SPAUSTUVĖ Į šią spaustuvę atnešėme savo giesmynus perrišti. Savo puikųjį giesmyną gavau dovanų konfirmacijos proga. Vartydavau jį kasdien, o didžiųjų švenčių metu, kai daug giedodavome, jo beveik nepaleisdavau iš rankų. Viršelis apsitrynė, pradėjo byrėti lapai. Žinojome, kad šioje spaustuvėje, be knygų ir laikraščių spausdinimo, gerai atliekami ir šie darbai. Labai džiaugiausi nauju tvirtu viršeliu. Idėjos sumanytojas Andrius Sirtautas Informaciją parengė: Šilutės Vydūno bei Pirmosios gimnazijų, Pamario ir Martyno Jankaus pagrindinių mokyklų moksleiviai ir mokytojai Projektą įgyvendino: Šilutės meno mokykla, SBA bendrovė „Šilutės baldai“ ir Šilutės rajono savivaldybė

Skaityti daugiau

Kafijos diena

2020-06-22

Birželio 26-27 dienomis Mažojoje Lietuvoje kvepės „kafija“ Birželio 26 d. prasideda žaidimas „Vėtrungių kelias“, kuris kviečia keliauti ir pažinti Mažosios Lietuvos kraštą. Šis žaidimas skirtas norintiems ne tik įdomiai praleisti laiką, bet ir pažinti unikalų Mažosios Lietuvos etnografinį regioną, jo paveldą, gyvenimo prie vandens ypatumais. Pažintį su Mažąją Lietuvą pradėkite nuo  kvapnios „ipatiškos“ klaipėdietiškos „kafijos“. Birželio 26 – 27 dienomis regione vyks Kafijos dienos. Tomis dienomis besisvečiuojančius Mažojoje Lietuvoje kviečiame ieškoti „Kafijos dienos“ akcijos ženklu pažymėtų kavinių ir jose paragauti tradicinio krašto gėrimo. „Kafija“ – svarbiausias lietuvininkų gėrimas. Iš pirktinių kavos pupelių ar vietinių žaliavų (gilių, miežių, morkų, cikorijos) ruoštas gėrimas, paskanintas pienu, vaikų ir suaugusiųjų gertas per pusryčius, priešpiečius ar dienos darbus pabaigus. Prie kavos šeimininkės patiekdavo ir kvapnaus naminio pyrago gabalėlį ar pyragaitį. Kiekviena lietuvininkė turėjo savo paslapčių ruošiant šį tradicinį gėrimą. Dėl to dažnai galime išgirsti skirtingus kafijos virimo receptus. Mūsų partneriai taip pat bus išvirę įvairiausių kafijų. Todėl verta „pašmekioti“ (paragauti) cikorijos, spraginto ąžuolo gilių, miežių, kviečių, rugių, ar kavos pupelių kafijos ir nuspręsti, kokia jums skaniausia. Akcija vyks Klaipėdos mieste, Klaipėdos rajone, Neringoje, Šilutės rajone, Pagėgių krašte ir Smalininkuose.   GARDŽIOS KAFIJOS ! „Vėtrungių kelio“ komanda Informacija tel.8 671 28200, info@vetrungiukelias.lt   KAFIJOS DIENOS AKCIJA VYKS*: Klaipėdoje: Restoranas „Etno dvaras“,Sukilėlių g. 8, Klaipėda Kavos skrudinimo namai „Musangas“, H.Manto 9, Klaipėda Klaipėdos rajone: Restoranas „Venckai Venckuose“ Kintų g. 6, Venckai, Klaipėdos r. Restoranas„Karčema Mingė“Klaipėdos g. 9, Priekulė, Klaipėdos r. Svetainė „Agluona“Kantvainų g. 5, Kantvainų k., Klaipėdos r. Nidoje, Juodkrantėje: Kavinė-ledainė „Mikė ir Vanilė“ L. Rėzos g. 1, Neringa, Juodkrantė Kavinė “Sakutis”, Nida, Naglių g.14A Kavinė „Sena sodyba“, Nida, Nagių g. 6, Šilutėje: Restoranas „Gilija“, Vytauto g. 17 Šilutė Restoranas „Rambynas“, Lietuvininkų g. 68A, Šilutė Kavine-Restoranas „Trukio stotele“, Lietuvininkų g. 13, Šilutė Kavinė „CocoCafe“, Tilžės 9, Šilutė Šilutės rajone: Restoranas Vila „Prie Peterso tilto“ Šilutės g. 13/ Nemuno g. 1 Rusnė, Šilutės r. Restoranas „Mėlynasis karpis“, Kuršių g. 11, Kintai, Šilutės r. Pagėgiuose: Kavinė „Senasis Rambynas“Miško g.1, Lumpėnų k., Pagėgių sav. Sodyba „Mociškių palivarkas“, Jūros g. 12, Mociškių k. Vilkyškių sen. Pagėgių sav. Smalininkuose, Viešvilėje (birželio 27 d.): Mažosios  Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras, Mokyklos g. 1,  Smalininkai „Violetos galerija“, Mokyklos g. Smalininkaiir Viešvilės bendruomenės namuose. * Akcijos dalyvių sąrašas gali keistis

Skaityti daugiau

„Pažinimo kelias“ Lietuvos pajūrio regione

"PAŽINIMO  KELIAS"  LIETUVOS PAJŪRIO REGIONE Ar turite magiškų galių turintį daiktą, kuris lydi Jus visur, atneša laimę ir saugo, savo kelionių talismaną? Jei dar ne, tai šis smagus žaidimas - kaip tik Jums! Šešios Klaipėdos regiono savivaldybės (Klaipėdos m., Klaipėdos r., Kretingos r., Palangos, Skuodo r., Šilutės r.) birželio 24 d. startuoja su nauju projektu ir siūlo atsiminimus apie kiekvieną aplankytą vietą verti į vieną bendrą vėrinį bei patiems susikurti savo talismaną - Pažinimo kelio apyrankę. Atvažiuokite į Lietuvos pajūrį, aplankykite po 3 nurodytas vietas kiekvienoje savivaldybėje, nusifotografuokite prie jų, o apsilankę turizmo informacijos centruose, gaukite karoliukus pažinimo apyrankei. Darosi įdomu? Bet tai dar ne viskas! Kiekviena savivaldybė dovanos po karoliuką su savo raide, kuri turi tam tikrą reikšmę: Kviečianti Klaipėda, Elegantiška Palanga, Laukianti Šilutė, Išskirtinis Klaipėdos rajonas, Atviras Skuodas, Slėpininga Kretinga. Tai koks stebuklingas žodis taps Jūsų kelionių talismanu? Taip ne tik susipažinsite su išskirtinėmis regiono vietomis, patirsite pažinimo džiaugsmą, bet ir būsite apdovanoti! Jūsų šios vasaros planas - pasiimti gerą nuotaiką ir lėkti link saulėto pajūrio bei patirti naujų atradimų džiaugsmą aplankant kerinčio grožio Klaipėdos regiono turistinius objektus: KLAIPĖDA Molas – uosto vartai (Vėtros g. 9, Klaipėda) Klaipėdos uosto vartus sudaro pietinis ir šiaurinis molai. Jie saugo uostą nuo bangavimo, ledonešio, užnešimo sąnašomis. Molai pastatyti ant polių, o virš vandens iškilusi dalis išmūryta iš akmenų, molai dar sustiprinti akmenimis ir dideliais betono blokais. Šiaurinis molas yra miestiečių ypač mėgiama pasivaikščiojimų vieta - čia smagu stebėti saulėlydžius, sutikti atvykstančius ir pamojuoti išvykstantiems laivams. O kokie kerintys vaizdai čia būna siaučiant audrai, kai per molą ritasi putotos bangos - tikrai verta pamatyti! Laikrodžių muziejus (Liepų g. 12) Ar teko susimąstyti kaip žmogus anksčiau suprato laiką? Kaip skaičiavo metus, mėnesius, dienas, valandas, minutes? Ar žinote kada išrastas saulės, vandens, ugnies ar smėlio laikrodis? Laikrodžių muziejaus ekspozicijoje yra per 1700 originalių retų laikrodžių ir rekonstrukcijų, ekspoziciją papildo baldai, interjero detalės, graviūros. Muziejaus kiemelyje įrengtas Saulės laikrodžių parkas - čia rasite net 4 skirtingus saulės laikrodžius! Skulptūrų parkas (K. Donelaičio g. 6B) Tai moderniosios lietuvių skulptūros galerija po atviru dangumi. Čia daugiau kaip dešimtmetį buvo statomi vasaros simpoziumų metu skulptorių sukurti darbai. “Vakarienė keturiems” “Pasivaikščiojimas” ,“Ramybė” ar “Vasaros lietus” - tai tik keletas iš šiuo metu 10 ha parko teritorijoje eksponuojamų 116 meninių darbų, kuriuos sukūrė 61 skulptorius. PALANGA Birutės parkas (Vytauto g. 15, Palanga) Poilsis Palangoje neįsivaizduojamas be elegantiško pasivaikščiojimo viename iš gražiausių parkų Šiaurės Europoje – Birutės parke. Birutės parkas įkurtas buvusio šventojo Birutės miško ir Birutės kalno teritorijoje. Peizažinio plano parko projektą grafų Tiškevičių užsakymu XIX amžiaus pabaigoje sukūrė garsus prancūzų architektas Eduardas Fransua Andrė. Tiškevičių alėja (Nuo Kęstučio g. iki Kurhauzo) Daugiau nei prieš 120 metų grafo Juozapo Tiškevičiaus sukurta autentiška alėja buvo pirmasis Palangos parkas ir tuometis kurorto centras. Rekonstruotoji alėja - palangiškių padėka kurorto įkūrėjams grafams Tiškevičiams. Alėją puošia dvi bronzinės skulptūros -  „Grafienė Antanina Sofija Loncka - Tiškevičienė“ ir „Grafas Feliksas Tiškevičius“, jas jungia dekoratyvi juosta grindinyje, kurioje pasikartojančiu ritmu išgraviruotas Tiškevičių giminės šūkis lotynų ir lietuvių kalbomis „Deligas quem diligas“ ir „Išsirink, ką myli“.  Skulptūra „Žvejo dukros“ (kopose ties Šventosios uosto vartais, Šventoji) Kopose, ties Šventosios uosto vartais, pastatyta įspūdinga 4 metrų aukščio skulptūrinė kompozicija „Žvejo dukros“ – tai trys į jūra žvelgiančios ilgaplaukės merginos, laukiančios iš žvejybos sugrįžtančio tėvo. ŠILUTĖ Šilutės Hugo Šojaus dvaro parkas (Lietuvininkų g. 4, Šilutė) Hugo Šojaus dvaras - tai nesudėtingų formų vėlyvo klasicizmo bei istorizmo laikų pastatas su neryškiais stiliaus bruožais bei santūriu, Klaipėdos kraštui būdingu dekoru. Šalia dvaro įkurtas angliško tipo parkas su trimis tvenkiniais ir pasivaikščiojimo takais. Parke, kuris driekiasi palei Šyšos upę iki senojo geležinkelio tilto, būta apie 150 rūšių augmenijos. Šiuo metu parke yra 40 rūšių medžių ir krūmų. Ventės ragas Ventės rago pusiasalis yra prie Kuršių marių, visai netoli Nemuno upės žiočių, į pietus nuo Ventės gyvenvietės. Jis labiausiai žinomas dėl čia įkurtos migruojančių paukščių žiedavimo stoties bei švyturio, kuris yra vienas seniausių Lietuvoje išlikusių švyturių! Nuo švyturio apžvalgos aikštelės matosi plati Kuršių marių panorama, Kuršių Nerija, Rusnės sala. Švėkšnos dvaro parkas (Parko g. Švėkšna) Nuostabus parkas Švėkšnos miestelio centre su nuo 1880 m. iki šių dienų išlikusia vila, centriniais vartais su tvoros segmentais, sodo vartais, senovės romėnų medžioklės deivės Dianos statula tvenkinio saloje. Taip pat išvysite naujai atkurtą saulės laikrodį, vazą ant pjedestalo, apvalią apžvalgos aikštelę su baliustrada, Šv. Marijos skulptūrą, „Laisvės angelą” ir dar daug dėmesio vertų objektų.  KLAIPĖDOS RAJONAS  Kalniškės piliakalnis (šalia Gargždų, prie plento Gargždai-Vėžaičiai) Vaizdingame Minijos upės slėnio kairiajame krante stūksantis Kalniškės piliakalnis mini Gargždų istorijos pradžią, o nuo jo atsiverianti panorama žavi miestiečius ir čia atvykusius. Atvykite ir Jūs, išvyskite XIII a. menantį piliakalnį.  Drevernos mažųjų laivų uostas ir apžvalgos bokštas (Pamario g. 12, Dreverna) Drevernos moderniame mažųjų laivų uoste rasite kempingą, restoraną, pramoginių laivų, vandens dviračių, valčių ar irklenčių nuoma, SPA, šildomą lauko baseiną, vaikų žaidimų aikšteles. Daugelio pamėgtas 15 m aukščio apžvalgos bokštas- puiki asmenukių vieta - iš čia atsiveria Naglių gamtinio rezervato, Kuršių marių ar daugybės jėgos aitvarų vaizdai. Olando kepurė (Pajūrio regioninis parkas) Karklė vilioja akmenuotu ir balto smėlio paplūdimiu, grynu pušų ir jūros kvapo prisodrintu oru ir bangų ošimu, sveikatos bei dviračių takais, nuvingiuojančiais per nuostabias pajūrio pievas ir pušynus, o įstabaus grožio gamtos paminklas – Olando kepurės skardis užburia kiekvieną. Tai 24,4 m virš jūros iškilusi parabolinė kopa, kuri, nuolat ardoma bangų mūšos, į pajūrį leidžiasi 16-18 m aukščio nuožulnumu. SKUODAS Skuodo krašto muziejus (Šaulių g. 3, Skuodas) Muziejuje saugoma net 18916 eksponatų, kurie įtraukti  archeologijos, istorijos, etnografijos, architektūros, numizmatikos, tautodailės, gamtos rinkinius. Veikia 4 nuolatinės ekspozicijos. Muziejuje veikia informacinis terminalas „Apuolė–kuršių žemių centras“ - interaktyviu būdu galima susipažinti su seniausia Lietuvos gyvenviete - Apuolės piliakalniu, su kuršių gyvenimu, vikingų ginkluote, apranga, laivais, kovos būdais. Viktorinų ir žaidimų pagalba pasitikrinti savo žinias apie mūsų protėvius kuršius ir jų gyvenimą. Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus ir parkas (Salantų g.2, Mosėdis) Tai unikalus muziejus, įkurtas Skuodo rajono Mosėdžio miestelyje, vaizdingame 14,5 ha slėnyje. Muziejuje – nemaža uolienų, atneštų į Mosėdį ir kitas Lietuvos vietas ledynmečiu, kolekcija, Lietuvos iškasenų, mineralų (brangakmenių, pusbrangių akmenų) kolekcijos. Atvykus į muziejų galima pasigrožėti etaloniniu Bartuvos upės kraštovaizdžiu, čia eksponuojami pagonybės laikus menantys aukurai, pilkapis ir vienintelis šiame regione iki šiol išlikęs Mosėdžio vandens malūnas! Šilalės kūlis (netoli Mosėdžio miestelio, prie plento Skuodas - Plungė) Tai penktas pagal dydį akmuo Lietuvoje. Šio riedulio ilgis siekia net 7,48 m, plotis – 5,48 m, aukštis – 3,66 m, o apimtis – 18,33 m. Riedulys guli kalvelėje, kurią seniau iš visų pusių supo pelkės, o per jas link Šilalės kaimo vedė kūlgrinda (akmenų grindinys). KRETINGA Jauryklos upės parkas (P. Vileišio g., Kretinga) Pietinėje Kretingos miesto dalyje įrengtas naujas, unikalaus landšafto, 10 hektarų ploto Jauryklos upės parkas, kviečiantis apsilankyti tiek ramaus poilsio gamtoje išsiilgusius, tiek ir aktyvesnio laisvalaikio mėgėjus. Jauryklos upės parke įrengta daugiau nei 3 km sveikatingumo bei gamtinių edukacinių takų su įvairiais mediniais tilteliais ir lieptais. 5 landšafto apžvalgos aikšteles, iš kurių atsivers įdomių gamtos objektų vaizdai, keletas vaikų žaidimų aikštelių su smėlio lauku, laipiojimo įrenginiais, sūpynėmis. Kretingos dvaro parkas, Astronominis kalendorius su Saulės laikrodžiu (Vilniaus g. 20, Kretinga) Kretingos dvarą supančiame parke lankytojai gali pasivaikščioti tarp išlikusių šimtamečių parko ąžuolų, paklajoti liepų ir kaštonų alėjomis, tvenkinių pakrantėmis. Pietinėje parko dalyje 2002 m. buvo pastatytas astronominis kalendorius su saulės laikrodžiu. Šią kompoziciją, primenančią senąsias baltų kultūros tradicijas, sudaro tautodailininkų išdrožtos ąžuolinės skulptūros ir iškalti akmenys, žymintys istorinius įvykius bei kalendorines šventes. Ant kalvelės pastatytos 6 m aukščio medžio skulptūros šešėlis rodo valandas, pažymėtas ant centrinių akmenų, o pro jos viršuje iškirstą angą patekęs saulės spindulys skirtingais metų laikais krinta ant vis kito akmens, žyminčio kurią nors šventę. Karus menantis Kartenos piliakalnis (Kartena, Kretingos r.) Važiuojant išilgai Kartenos miestelio, kitame Minijos upės krante atsiveria Kartenos piliakalnis. Įkopus į jį kaip ant delno atsiveria Kartenos miestelio panorama. Viena iš legendų mena, kad ant kalno kadaise stovėjo Žemaičių karaliaus pilis, į kurią vis taikydavosi priešų kariuomenės. Kartą ją pulti atvykusios švedų ir rusų kariuomenės susikovė tarpusavyje. Pilies valdovas sušukęs savo kariams: „Veizėkiet, karė tenā!“ („Žiūrėkite, karas ten!“). Nuo to laiko, esą, vietovė vadinama Kartena.    

Skaityti daugiau

„Šilutės sekretuose“ atgyja miesto istorija

„Šilutės sekretuose“ atgyja miesto istorija Šilutėje pristatytas išskirtinis Lietuvoje ir Europoje projektas „Šilutės sekretai“, kuris netradiciškai pasakoja miesto istoriją. Tai bendra Šilutės meno mokyklos, SBA bendrovės „Šilutės baldai“ ir Šilutės rajono savivaldybės iniciatyva. Prie 20 Lietuvininkų gatvės pastatų šaligatvyje įmontuotuose stikliniuose kambarėliuose meno mokyklos auklėtiniai atkūrė XIX a. pabaigos – XX a. pradžios miestiečių gyvenimą. „Tai unikalus projektas, kuris atskleidžia Šilutės gyvenimą prieš šimtą metų pasitelkiant mažosios architektūros elementus. Idėja miesto istorija sudominti ir ją papasakoti pasitelkiant vaikystėje populiarų žaidimą kilo atsitiktinai. O įmontavus pirmąjį „sekretą“ kilusi nuostabos ir gerų emocijų banga socialiniuose tinkluose ir visuomenės reakcija parodė, kad pataikėme į dešimtuką“, – sako „Šilutės sekretų“ kūrybos vadovas, Šilutės meno mokyklos mokytojas Andrius Sirtautas.Anot jo, visus 20 „sekretų“ kūrė užsiėmimus meno mokykloje lankantys vaikai ir suaugusieji. Stiklu dengtus grindinio šviestuvus, medžiagas kūrybos darbams parūpino „Šilutės baldai“, o įrengimo darbams lėšas skyrė Šilutės rajono savivaldybė. „Miesto gyvenimo paslaptis atskleidžiantys „Šilutės sekretai“ atrodo įspūdingai ir tikimės, kad paskatins šalies gyventojus vien dėl jų aplankyti Šilutę. Juo labiau, kad dėl karantino daugelis žmonių atostogauja Lietuvoje ir nori pamatyti naujų patrauklių objektų“, – sako projekto iniciatorės SBA bendrovės „Šilutės baldai“ vadovas Eimuntas Jankauskas. Anot jo, prie projekto prisidėjo Šilutės pirmoji ir Vydūno gimnazijos, Pamario ir Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos. Jų moksleiviai su mokytojais naršė po archyvus, skaitė to meto laikraščius ir rinko medžiagą apie istorinius miesto namus. Taip paaiškėjo, kur buvo sviestininko, statybininko namas, kur veikė cukrainė, baldų ir karstų parduotuvė, koks gyvenimas virė karietų pašte ar siauruko bei autobusų stotyse. „Sekretus“ galima apžiūrėti ir naktį, nes jie apšviesti iš vidaus, todėl tamsoje atrodo dar paslaptingiau. Informaciją apie visus Lietuvininkų g. namus, prie kurių įrengti stiklu dengti kambarėliai, vaizduojantys miestiečių gyvenimą, galima rasti specialioje interneto svetainėje www.silutessekretai.lt. „Šilutės meno mokyklos, savivaldybės ir „Šilutės baldų“ bendri projektai jau ne pirmą kartą puošia miestą. Prieš kelerius metus visa miesto bendruomenė prisidėjo kuriant ir piešiant ilgiausią Šilutės metraštį – „Šilutės sieną“, kuriame užfiksuoti svarbiausi krašto įvykiai ir asmenybės. Šis „Šilutės sekretų“ projektas išskirtinis – tokio nėra nė viename Lietuvos mieste. Tikiuosi, kad netradicinių minčių ateityje nepritrūks ir Šilutė garsės kaip kūrybiškiausias šalies miestas“, – sako Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. „Šilutės sekretų“ pristatymo renginyje kai kurie „sekretai“ atgijo. Šventės metu atvyko grafas, prie buvusio cukrainės pastato buvo galima paragauti cukraus vatos, sviestininkas leido „mušti“ ir ragauti šviežio sviesto, prie Dailės mokyklos dailininkė piešė miestiečių šaržus, o prie baldų ir karstų parduotuvės buvo galima pamėginti obliuoti lentą. Porą valandų Lietuvininkų gatvė klegėjo nuo susirinkusių ano meto ir šių dienų rūbais pasipuošusių šilutiškių, miesto svečių, tarp kurių girdėjosi šišioniškių ir žemaičių šnektos. Renginio pabaigoje Hugo Šojaus dvaro kiemelyje prie gausiai susirinkusių svečių ir jiems skanaujant kafiją, vofelius bei didžiulį tortą, rajono meras padėkojo „Šilutės sekretų“ sumanytojams ir įgyvendintojams, įteikdamas jiems prisiminimui dovanėles su Šilutės krašto ženklu žuvimi. Prie projekto prisidėjusioms visoms miesto mokykloms „Šilutės baldai“ padovanojo bilietų į Valdovų rūmus, o meno mokyklos dailės skyriui – menininko Mariaus Jonučio kūrybines dirbtuves. SBA informacija ir nuotr. [gallery link="file" columns="4" ids="15635,15634,15633,15632"]

Skaityti daugiau

Šilutės kraštas

Turizmo paslaugos

Pramogos

Naujienų archyvas