Aukštumalos pažintinis takas lankytojams atidarytas

2017-05-06

 Aukštumalos pažintinis takas lankytojams atidarytas 2017.05.05 dienos pavakare Aukštumalos pažintiniame take įsiplieskė gaisras. VĮ Šilutės miškų urėdijos ir Nemuno deltos regioninio parko specialistų duomenimis 0,48 ha plote ugnis sunaikino žolinę augalinę dangą, sužalojo tako pakraščiuose augančių beržų medelius bei krūmus.  Visiškai sudegė arba buvo stipriai apgadinta apie 200 m. naujojo medinio tako dangos.  Gamtos patirtus nuostolius įvertins atsakingi darbuotojai, bet juk ne viskas vertinama  kupiūromis ir monetomis. Su nuoskauda mename neatsakingus tako lankytojus, kurie apsimesdami gamtos gerbėjais visgi neturi supratimo apie elgesio gamtoje normas. Ugnis - numestos nuorūkos, degtuko ar bet kokiame kitame pavidale  - pelkėse, miškuose, pievose tampa gaisro nešėja.  Gaisro metu nukenčia ne tik augalija, bet gyvūnų pasaulis, ypač mažųjų  bei stambesnių gyvūnų jauniklių, kurie neturi galimybės pasprukti nuo pražūtingos liepsnos. Nuoširdžiai dėkojame apie gaisrą pranešusiems vietos gyventojams  ir Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 3 pamainos ir Kintų bei Saugų komandų ugniagesiams  už itin operatyvų darbą gesinant gaisrą Aukštumalos pažintiniame take (o juk vakar buvo Šv. Florijono -  Gaisrų sergėtojo diena).  Tik jų dėka gaisras neišplito po likusią pelkės dalį, nors prie gaisro židinio ugniagesiams teko apie 1 kilometrą eiti pėsčiomis ir neštis gesinimo įrangą. INFORMUOJAME, KAD TAKAS TURISTŲ LANKYMUI ATIDARYTAS ! Takas nesutvarkytas, atitvertas, padarytas kitas, laikinas praėjimas. Neabejingus gamtai, kviečiame prisidėti prie gaisro suniokoto Aukštumalos pažintinio tako atnaujinimo darbų, paaukojant į Nemuno deltos regioninio parko direkcijos paramos sąskaitą kad ir nedidelę sumą. Gavėjas : Nemuno deltos regioninio parko direkcija sąskaitos Nr. :LT 167300010002587243 (AB SWED bankas) kodas: 193371666 Mokėjimo paskirtis: parama Aukštumalai

Skaityti daugiau

„Kuršių deltos ekspresas“ sujungs marių krantus

2017-04-22

„Kuršių deltos ekspresas“ sujungs marių krantus Šilutės laivų mažajame uoste nuo birželio 1 d. bus pradėta teikti, ko gero, laukiamiausia šio sezono turizmo paslauga. Keltas „Kuršių deltos ekspresas“ nuo birželio 1 d. reguliariais reisais kursuos iš Šilutės mažųjų laivų uosto į Nidą. Esant poreikiui jis perkels turistų grupes iš Nidos į Ventės ragą, Šilutę ar į kitas Pamario lankytinas vietas. Nemokamas automobilių parkavimas Poilsiauti prie jūros susiruošusiems žmonėms nebereikės svarstyti, kurį paplūdimį rinktis, ar verta karštą vasaros dieną stovėti automobilių spūstyse, kiek monetų mesti į parkomatą, kad nesulauktum baudos už per ilgą automobilio parkavimo laiką. Tiek vakarų Lietuvos gyventojai, tiek atvykėliai iš visos Lietuvos „Kuršių deltos ekspresu“ nuo šiol galės vykti į Nidą nesukdami galvos dėl minėtųjų problemų. Iš pamario krašto Kuršių neriją pasiekti reguliariais maršrutais iki šiol buvo galima iš Rusnės, Uostadvario, Minijos, Ventės bei Kintų. Pasirinkusiems kelionę „Kuršių deltos ekspresu“ šilutiškiams tereikės ateiti iki uosto, įsitaisyti patogiame kelto salone ir mėgautis vaizdinga kelione į Nidą. Atvykusiems automobiliu siūloma nemoka automobilių stovėjimo aikštelė. Planuojantiems vykti ilsėtis į Nidą ilgesniam laikui už papildomą mokestį bus galima palikti automobilius saugomose patalpose. Keltu sujungti krantai turėtų patikti ir Nidos poilsiautojams, mat vasarą keltas kursuos iš Nidos į Ventės ragą. Patraukli kelionės kaina Norint automobiliu nuvykti į Neringą, kur yra, ko gero, švariausi paplūdimiai Lietuvoje, tenka gerokai paploninti piniginę. Vykstantiems automobiliu reikia mokėti nemažą ekologinį mokestį, nepigus transporto priemonės perkėlimas keltu iš Klaipėdos, papildomai skaičiuojami ekipažo nariai, prisideda degalų sąnaudos... O nuvykus tenka pasukti galvą kur palikti transporto priemonę ir kiek tai kainuos. Poilsiautojai palikdami transporto priemones Šilutės mažųjų laivų uoste, prisidės prie Kuršių nerijos taršos mažinimo. Ji yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą, todėl ten visais įmanomais būdais stengiamasi mažinti transporto priemonių eismą. Pasirinkusieji kelionę į Nidą „Kuršių deltos ekspresu“ taip pat prisidės ir prie automobilių parkavimo problemos sprendimo. Būsimi „Kuršių deltos ekspreso“ keleiviai galės džiaugtis patrauklia kelionės kaina. Kelionė į vieną pusę tekainuos 11 eur! Už nedidelį papildomą mokestį poilsiautojai kartu galės pasiimti dviratį, labai populiarią ir patogią transporto priemonę Neringoje. Greitas ir komfortabilus Siekiant poilsiautojams užtikrinti pakankamą laiką pramogoms Neringoje, „Kuršių deltos ekspresas“ iš Šilutės uosto pajudės 8 val. 30 min. ir grįš 21 val. Kelionė Šyša, Atmata ir Kuršių mariomis teužtruks 1,5 val. Moderniame laivo salone veiks baras, kuriame bus prekiaujama įvairiais užkandžiais bei gėrimais. Reguliarūs „Kuršių deltos ekspreso“ maršrutai į Nidą vyks nuo birželio iki rugsėjo mėn. Kitu laiku, keltas bus nuomojamas. Jis puikiai tinka tiek pažintinėms išvykoms, tiek konferencijoms ant vandens. Užsakomųjų reisų turistams UAB „Kintai“ gali pasiūlyti maitinimo bei nakvynės paslaugas. Keltas „Kuršių deltos ekspresas“ yra pagamintas 1990 m., 4,6 m pločio ir 18 m ilgio laivas, grimzlė – tik 70 cm, todėl gali greitai ir komfortabiliai plaukti net ir seklesniuose vandenyse. Vienu metu persikelti į Nidą galės 90 žmonių ir 3 įgulos nariai. Butent tokiam asmenų skaičiui yra sukomplektuota visa reikalinga gelbėjimo įranga. Erdviame salone gali patogiai įsitaisyti 60 keleivių. Jiems saulėje perkaisti neleis oro kondicionierius. Naujasis laivas turi aliuminio korpusą ir sveria 24 tonas, todėl yra gana greitas. Aprūpintas dviem dyzeliniais varikliais ir varomas vandens turbinomis, ant vandens nesunkiai išvysto net 40 km/val. greitį. Reguliarių maršrutų metu keleiviai bus plukdomi 20 km/val. greičiu. www.kintai.lt

Skaityti daugiau



11 įdomių faktų apie vietinį turizmą. Keliauti po Lietuvą – madinga

2017-03-09

Vietinių turistų, t.y. po savą kraštą keliaujančių Lietuvos gyventojų, skaičius auga jau septintus metus iš eilės. Atostogas ar keliones savaitgaliais po Lietuvą renkasi ne tik turistai iš kaimyninių užsienio šalių, bet vis dažniau ir patys lietuviai. Pasitinkant Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau – VTD) tradiciškai pateikia 11 įdomių faktų apie vietinį turizmą. Lietuvos gyventojai – pusė visos turizmo rinkos Pernai po Lietuvą keliavo ir šalies apgyvendinimo įstaigose nakvojo net 1,26 mln. vietinių turistų, kurie šiuo metu sudaro beveik pusę, 45,8 proc., Lietuvos turizmo rinkos. Vietinio turizmo proveržis Vietinis turizmas per 2016 m. augo dešimtadaliu - net 10,2 proc. Šalies apgyvendinimo įstaigose nakvojo 116 tūkst. daugiau Lietuvos gyventojų nei 2015 m. Daugiausia keliauja miestiečiai Daugiausiai po Lietuvą keliauja didžiųjų šalies miestų  -Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių- gyventojai. Favoritai - Druskininkai ir Palanga Palanga ir Druskininkai 2016 m. sulaukė daugiausiai vietinių turistų – Palangą aplankė 220 tūkst., Druskininkus – 215 tūkst. keliautojų. Į kelionę – su šeima Vidutiniškai kelionės po Lietuvą metu turistai apgyvendinimo įstaigose praleido 3 naktis. VTD duomenimis, į kelionę dažniausiai buvo leidžiamasi su šeima (36 proc.) ar draugais (31 proc.). Kas penktas vietinis turistas po Lietuvą keliavo su antrąja puse (23 proc.). Daugiausia išlaidų - maistui VTD duomenimis, trečdalis apklaustų vietinių turistų nurodė, kad vidutinės jų išlaidos vienos kelionės po Lietuvą metu siekė nuo 150 iki 300 EUR. Apie 60 proc. šių išlaidų turistai skyrė maistui. Beveik pusė vietinių turistų rinkosi kurortus Lietuvos kurortai (Druskininkai, Birštonas, Palanga ir Neringa) kartu su kurortinėmis teritorijomis (Anykščiai, Trakai, Zarasai ir Ignalina) sudaro beveik pusę (49,3 proc.) Lietuvos vietinio turizmo rinkos. Tai yra vienu procentu daugiau nei 2015 metais. Augantis Kaunas Iš didžiųjų šalies miestų pernai vietinių turistų srautai sparčiausiai augo Kaune (+19,4 proc.), antroje vietoje Klaipėda (+10,7 proc.). Vilnius 2016 m. sulaukė daugiausia – 189 tūkst. vietinių turistų (+6 proc.). Turistų bumas Kretingoje* Vietinių turistų srautai pernai sparčiausiai augo Kretingoje (+251 proc.)! (*lyginant savivaldybės kuriuose apsilankė 10,000 turistų ir daugiau) Didžiausios simpatijos-Birštonui Visi šalies kurortai patenka į populiariausių lietuvių turistinių krypčių dešimtuką. Tarp jų didžiausiu augimu 2016 m. pasižymėjo Birštonas (+21,5 proc.). Druskininkai ir Palanga augo daugiau nei po 10 proc. Nišinis turizmas vis labiau populiarėja Viena ryškiausių vietinio turizmo naujovių – nišinis turizmas. Pavyzdžiui, Pamario krašte ketinama sparčiau vystyti ornitologinį turizmą, Kaune didelio susidomėjimo sulaukia filmų turizmas (ekskursijos pagal kino juostą “Emilija iš Laisvės alėjos”).Jau nekalbant apie pagreitį visoje šalyje įgijusį gastroturizmą – regionuose organizuojamos teminės degustacijos, gaminimo edukacijos, atgaivinamas žydų, senovės lietuvninkų, dvarininkų ir pan.kulinarinis paveldas. Informaciją pagal Statistikos departamento duomenis ir tyrimą “Lietuvos vietinio turizmo vertinimas” parengė Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos; statistiniai 2015-2016 m. duomenys apima visas apgyvendinimo įstaigas, išskyrus kaimo turizmo sodybas.

Skaityti daugiau

Keramikos studija

2017-01-31

Keramikos studija – Švėkšnos Tradicinių amatų centre. Kviečiame išmokti lipdyti, žiesti, dekoruoti glazūra. Trečiadieniais nuo 17.00 – 19.00 val. suaugusiems, ketvirtadieniais nuo 13.00 – 15.00 val. studija vaikams.

Skaityti daugiau

Show Buttons
Hide Buttons