Geriau pažinti savo kraštą


Geriau pažinti savo kraštą

Šiandien, kai pandemija neleidžia daugeliui poilsiautojų ir keliautojų pasirinkti tolimus šiltuosius kraštus, atsigręžiame į savo gimtąjį kraštą. Kiek daug gražių vietų prie upių ir ežerų, kiek pažintinių takų ir parkų, dvarų ir pilių. Kad išvyka ar ekskursija būtų turiningesnė, keliautojams talkina gidai.

Šilutės turizmo informacijos centras toliau įgyvendina projektą „Šilutės miesto ekonomiškai neaktyvių gyventojų užimtumo didinimas, siekiant pagerinti įsidarbinimo galimybes“, kurio metu tęsiami gidų mokymai.

Praktinėje dalyje organizuojamos pažintinės – mokomosios ekskursijos

Praėjusių metų rudenį kursų dalyviams buvo organizuotos trys ekskursijos – į Klaipėdos miestą, Rusnės salą ir Kintų seniūniją.

Rugsėjo 4 d. būsimieji gidai vyko į Klaipėdą, kurioje lankydami senamiestį ir muziejus susipažino su trijų ekskursijų vadovų darbu. Diena buvo tiksliai suplanuota, tad pavyko aplankyti visus numatytus objektus. Pakeliui į Klaipėdą, besižvalgydami į rudenėjančius laukus, klausėsi Prano Avižinio pasakojimo apie mūsų kraštuose gyvenusius protėvius kuršius, jų kovas su žemaičiais, Prūsų likimą, apie 1923 metų sukilimą, po kurio Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos.

Ekskursija prasidėjo bundančiame senamiestyje prie paminklo vieningai Lietuvai „Arka“,  prie Danės tilto, kur dalyvių laukė projekto lektorė ir gidė Agnė Abramovičienė. Daug kartų buvę Klaipėdoje, šį kartą į miestą kursų dalyviai žiūrėjo tarsi kitomis akimis. Daugelis net nebuvo matę aukštai ant stogo įsitaisiusio kaminkrėčio, ne visi žinojo, kad sutikę kaminkrėtį, turėtų patrinti jo sagą ir tai atneštų laimę. Pasigrožėję atsinaujinusiu Meridianu, kuriame yra pietavusi ir Švedijos karališkoji pora, pasivaikščiojo po Friedricho pasažą. Trumpam užsukę į kiemelį prie Kalvių muziejaus, apžiūrėjo geležinius kaltinius kryžius. Vaikščioti senamiestyje ir nepastebėti fachverko stiliaus namų, kurių gausu Klaipėdoje, neįmanoma.  Fachverkas – architektūros stilius, būdingas vokiškų miestų pastatas, kai medinės atramos išdėstytos pastato išorėje. Šį statinių tipą galima laikyti karkasinių namų prototipu.

Klaipėdoje fachverkas buvo ypač populiarus XIX amžiaus pirmojoje pusėje, kai Napoleono karų metu uostamiestyje suklestėjo prekyba, o kaupiamas kapitalas teigiamai stimuliavo miesto augimą. Fachverko populiarumą XIX a. taip pat patvirtina kaip tik senamiesčio dalis, esanti tarp Didžiosios Vandens gatvės ir Turgaus aikštės, išvengusi 1854 m. didžiojo Klaipėdos gaisro bei vėlesnių sugriovimų.

Su Pilies muziejaus ekspozicijomis būsimuosius supažindino Agnė Abramovičienė. Tiems, kurie dar  nėra buvę šiame muziejuje, tikrai yra ką pasižiūrėti, įspūdį palieka eksponatų gausa, požemių ilgis ir aukštis. Neseniai įrengtoje ekspozicijoje „39/45“ nustebino eksponatų kiekis, žvilgsnius prikaustė informacinių technologijų pagalba pateikiama informacija.

Domšaičio galerijos vedėja menotyrininkė Kristina Jokubavičienė papasakojo, kad nuolatinėje ekspozicijoje galerijoje pristatomi tapytojo ekspresionisto Prano Domšaičio kūriniai, Lietuvių fondo (JAV) dovana Lietuvai.

Spalio 2-ąją kursų dalyviai vyko į Rusnės salą. Nemuno deltos regioninio parko direkcijoje juos pasitiko direktorius Žilvinas Čėsna. Jis pasakojo apie Nemuno deltos formavimąsi, gamtinius ypatumus, pristatė įnovatyvius lankytojų centro eksponatus.

Naujose patalpose įsikūrusį Salos etnokultūros ir informacijos centrą pristatė direktorė Birutė Servienė. Būsimieji gidai ne tik apžiūrėjo naujas ekspozicijas, suvenyrų parduotuvę, bet ir buvo supažindinti su interaktyviu žemėlapiu, naujomis edukacijomis. Kursų dalyviai ekskursiją tęsė Uostadvaryje bei Žalgirių pažintiniame take.

Trečioji ekskursija spalio 19 d. vyko Kintuose, Mingės kaime ir Ventės rage. Kintuose augusi, baigusi mokyklą šio rašinio autorė papasakojo apie objektus, kuriuos ekskursijos dalyviai aplankė keliaudami šiuo maršrutu. Kadangi užsiėmimų metu jau buvo kalbėję apie pasiruošimo ekskursijai etapus – medžiagos rinkimą, sisteminimą, potemes, objektus, buvo galimybė pabandyti gidauti.

Pirmiausia kursų dalyviai aplankė Ventės ragą. Nors pūtė žvarbokas vėjas, tačiau visi suskubo pasivaikščioti toli į marias nusidriekusiu molu, užlipo į švyturį. Čia juos pasitiko ornitologas Vytautas Eigirdas. Jis papasakojo, kad žieduoti paukščius pradėjo dar besimokydamas mokykloje, septintoje klasėje. Nuo 2013 metų dirba Ventės rago ornitologinėje stotyje. Puikus pasakotojas ir tikras savo darbo žinovas iš karto prikaustė dėmesį – buvo suteikta galimybė stebėti, kaip vyksta žiedavimas, stebino, kad gulbėms žiedai užsegami ant kaklo.

Išvyka tęsėsi Mingės kaime. Būsimieji gidai išgirdo, kad senasis kaimo pavadinimas buvo Minė. Tai liudija užrašai ant kryžių senosiose kapinėse Ventėje. Gyventojų dėl imigracijos gausėjant, kaime veikė karčema, nuo 1736 metų veikė pradžios mokykla. Dar XIX a. viduryje buvo 76 sodybos, Mingė buvo vienas iš didesnių Kintų parapijos kaimų. Dabar Mingės kaimelį sudaro 19 autentiškų sodybų.

Ant Ernesto Vilhelmo Berbomo (1786- 1865), karališkojo žvejybos inspektoriaus, kapo Muižės kapinėse uždegė žvakutę, prisiminė, kad jam dirbant buvo nustatyti spalviniai kaimų ženklai, vėliau apipinti ažūrais ir tapę vėtrungėmis, kad jis buvo liaudies dainų ir kalbinės medžiagos rinkėjas.

Kintuose  dalyviai pasivaikščiojo Vydūno kultūros centro kieme, aplankė Kitų tują. Kintų tuja nuo 1986 metų paskelbta gamtos paminklu. Po 18,2 m aukščio ir 10,5 m lajos skersmens medžiu galima pasivaikščioti ar pasislėpti nuo lietaus. Kiekvienais metais medis paauga keletą centimetrų į aukštį ir į plotį.

Aukštumalos pažintinis takas po rekonstrukcijos lankytojams buvo atvertas 2016 m.1,2 km medinis takas užsibaigia apžvalgos bokšteliu. Aukštumalos pelkėje yra 380 ežerėlių. Pažintiniu taku vienodai gražu vaikščioti įvairiais metų laikais – pavasarį, kai baltai pražysta gailiai, vasarą, kai pelkėje žydi daugybė augalų, rudenį, kai pelkėje pasklinda aukso spalvos. Gražu taip pat ir žiemą, kai visa pelkė pasdengia baltu patalu.

Pandemija pakoregavo planus

Atsivelgiant į vis labiau augančius užsikrėtusiųjų Covid-19 visusu skaičius bei Lietuvos Vyriausybės rekomendacijas ir draudimus, projekto „Šilutės miesto ekonomiškai neaktyvių gyventojų užimtumo didinimas, siekiant pagerinti įsidarbinimo galimybes“, nuo spalio mėnesio mokymai pradėti organizuoti nuotoliniu būdu. Kursų dalyviai dirba naudodamiesi Microsoft Teams ir ZOOM programas. Nuotolinių mokymu metu būsimieji gidai susipažįsta su Lietuvos turizmo teisės, kultūros, istorijos, geografijos pagrindais, turizmo išteklių apžvalga, gido komunikacija ir retorika, bendravimo psichologijos,  pirmosios medicinos pagalbos pagrindais. Dalyviai teigia, kad darbas nuotoliniu  būdu sunkumų nesukelia – jie klausosi, diskutuoja, atlieka lektorių paskiriamas užduotis –  atsakinėja žodžiu, rengia skaidres, renka informaciją savo pasirinktų ekskursijų maršrutams.


Straipsnį paruošė Birutė Morkevičienė

Šilutės kraštas

Turizmo paslaugos

Pramogos

Naujienų archyvas