Kafijos diena

2020-06-22

Birželio 26-27 dienomis Mažojoje Lietuvoje kvepės „kafija“ Birželio 26 d. prasideda žaidimas „Vėtrungių kelias“, kuris kviečia keliauti ir pažinti Mažosios Lietuvos kraštą. Šis žaidimas skirtas norintiems ne tik įdomiai praleisti laiką, bet ir pažinti unikalų Mažosios Lietuvos etnografinį regioną, jo paveldą, gyvenimo prie vandens ypatumais. Pažintį su Mažąją Lietuvą pradėkite nuo  kvapnios „ipatiškos“ klaipėdietiškos „kafijos“. Birželio 26 – 27 dienomis regione vyks Kafijos dienos. Tomis dienomis besisvečiuojančius Mažojoje Lietuvoje kviečiame ieškoti „Kafijos dienos“ akcijos ženklu pažymėtų kavinių ir jose paragauti tradicinio krašto gėrimo. „Kafija“ – svarbiausias lietuvininkų gėrimas. Iš pirktinių kavos pupelių ar vietinių žaliavų (gilių, miežių, morkų, cikorijos) ruoštas gėrimas, paskanintas pienu, vaikų ir suaugusiųjų gertas per pusryčius, priešpiečius ar dienos darbus pabaigus. Prie kavos šeimininkės patiekdavo ir kvapnaus naminio pyrago gabalėlį ar pyragaitį. Kiekviena lietuvininkė turėjo savo paslapčių ruošiant šį tradicinį gėrimą. Dėl to dažnai galime išgirsti skirtingus kafijos virimo receptus. Mūsų partneriai taip pat bus išvirę įvairiausių kafijų. Todėl verta „pašmekioti“ (paragauti) cikorijos, spraginto ąžuolo gilių, miežių, kviečių, rugių, ar kavos pupelių kafijos ir nuspręsti, kokia jums skaniausia. Akcija vyks Klaipėdos mieste, Klaipėdos rajone, Neringoje, Šilutės rajone, Pagėgių krašte ir Smalininkuose.   GARDŽIOS KAFIJOS ! „Vėtrungių kelio“ komanda Informacija tel.8 671 28200, info@vetrungiukelias.lt   KAFIJOS DIENOS AKCIJA VYKS*: Klaipėdoje: Restoranas „Etno dvaras“,Sukilėlių g. 8, Klaipėda Kavos skrudinimo namai „Musangas“, H.Manto 9, Klaipėda Klaipėdos rajone: Restoranas „Venckai Venckuose“ Kintų g. 6, Venckai, Klaipėdos r. Restoranas„Karčema Mingė“Klaipėdos g. 9, Priekulė, Klaipėdos r. Svetainė „Agluona“Kantvainų g. 5, Kantvainų k., Klaipėdos r. Nidoje, Juodkrantėje: Kavinė-ledainė „Mikė ir Vanilė“ L. Rėzos g. 1, Neringa, Juodkrantė Kavinė “Sakutis”, Nida, Naglių g.14A Kavinė „Sena sodyba“, Nida, Nagių g. 6, Šilutėje: Restoranas „Gilija“, Vytauto g. 17 Šilutė Restoranas „Rambynas“, Lietuvininkų g. 68A, Šilutė Kavine-Restoranas „Trukio stotele“, Lietuvininkų g. 13, Šilutė Kavinė „CocoCafe“, Tilžės 9, Šilutė Šilutės rajone: Restoranas Vila „Prie Peterso tilto“ Šilutės g. 13/ Nemuno g. 1 Rusnė, Šilutės r. Restoranas „Mėlynasis karpis“, Kuršių g. 11, Kintai, Šilutės r. Pagėgiuose: Kavinė „Senasis Rambynas“Miško g.1, Lumpėnų k., Pagėgių sav. Sodyba „Mociškių palivarkas“, Jūros g. 12, Mociškių k. Vilkyškių sen. Pagėgių sav. Smalininkuose, Viešvilėje (birželio 27 d.): Mažosios  Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras, Mokyklos g. 1,  Smalininkai „Violetos galerija“, Mokyklos g. Smalininkaiir Viešvilės bendruomenės namuose. * Akcijos dalyvių sąrašas gali keistis

Skaityti daugiau

„Pažinimo kelias“ Lietuvos pajūrio regione

"PAŽINIMO  KELIAS"  LIETUVOS PAJŪRIO REGIONE Ar turite magiškų galių turintį daiktą, kuris lydi Jus visur, atneša laimę ir saugo, savo kelionių talismaną? Jei dar ne, tai šis smagus žaidimas - kaip tik Jums! Šešios Klaipėdos regiono savivaldybės (Klaipėdos m., Klaipėdos r., Kretingos r., Palangos, Skuodo r., Šilutės r.) birželio 24 d. startuoja su nauju projektu ir siūlo atsiminimus apie kiekvieną aplankytą vietą verti į vieną bendrą vėrinį bei patiems susikurti savo talismaną - Pažinimo kelio apyrankę. Atvažiuokite į Lietuvos pajūrį, aplankykite po 3 nurodytas vietas kiekvienoje savivaldybėje, nusifotografuokite prie jų, o apsilankę turizmo informacijos centruose, gaukite karoliukus pažinimo apyrankei. Darosi įdomu? Bet tai dar ne viskas! Kiekviena savivaldybė dovanos po karoliuką su savo raide, kuri turi tam tikrą reikšmę: Kviečianti Klaipėda, Elegantiška Palanga, Laukianti Šilutė, Išskirtinis Klaipėdos rajonas, Atviras Skuodas, Slėpininga Kretinga. Tai koks stebuklingas žodis taps Jūsų kelionių talismanu? Taip ne tik susipažinsite su išskirtinėmis regiono vietomis, patirsite pažinimo džiaugsmą, bet ir būsite apdovanoti! Jūsų šios vasaros planas - pasiimti gerą nuotaiką ir lėkti link saulėto pajūrio bei patirti naujų atradimų džiaugsmą aplankant kerinčio grožio Klaipėdos regiono turistinius objektus: KLAIPĖDA Molas – uosto vartai (Vėtros g. 9, Klaipėda) Klaipėdos uosto vartus sudaro pietinis ir šiaurinis molai. Jie saugo uostą nuo bangavimo, ledonešio, užnešimo sąnašomis. Molai pastatyti ant polių, o virš vandens iškilusi dalis išmūryta iš akmenų, molai dar sustiprinti akmenimis ir dideliais betono blokais. Šiaurinis molas yra miestiečių ypač mėgiama pasivaikščiojimų vieta - čia smagu stebėti saulėlydžius, sutikti atvykstančius ir pamojuoti išvykstantiems laivams. O kokie kerintys vaizdai čia būna siaučiant audrai, kai per molą ritasi putotos bangos - tikrai verta pamatyti! Laikrodžių muziejus (Liepų g. 12) Ar teko susimąstyti kaip žmogus anksčiau suprato laiką? Kaip skaičiavo metus, mėnesius, dienas, valandas, minutes? Ar žinote kada išrastas saulės, vandens, ugnies ar smėlio laikrodis? Laikrodžių muziejaus ekspozicijoje yra per 1700 originalių retų laikrodžių ir rekonstrukcijų, ekspoziciją papildo baldai, interjero detalės, graviūros. Muziejaus kiemelyje įrengtas Saulės laikrodžių parkas - čia rasite net 4 skirtingus saulės laikrodžius! Skulptūrų parkas (K. Donelaičio g. 6B) Tai moderniosios lietuvių skulptūros galerija po atviru dangumi. Čia daugiau kaip dešimtmetį buvo statomi vasaros simpoziumų metu skulptorių sukurti darbai. “Vakarienė keturiems” “Pasivaikščiojimas” ,“Ramybė” ar “Vasaros lietus” - tai tik keletas iš šiuo metu 10 ha parko teritorijoje eksponuojamų 116 meninių darbų, kuriuos sukūrė 61 skulptorius. PALANGA Birutės parkas (Vytauto g. 15, Palanga) Poilsis Palangoje neįsivaizduojamas be elegantiško pasivaikščiojimo viename iš gražiausių parkų Šiaurės Europoje – Birutės parke. Birutės parkas įkurtas buvusio šventojo Birutės miško ir Birutės kalno teritorijoje. Peizažinio plano parko projektą grafų Tiškevičių užsakymu XIX amžiaus pabaigoje sukūrė garsus prancūzų architektas Eduardas Fransua Andrė. Tiškevičių alėja (Nuo Kęstučio g. iki Kurhauzo) Daugiau nei prieš 120 metų grafo Juozapo Tiškevičiaus sukurta autentiška alėja buvo pirmasis Palangos parkas ir tuometis kurorto centras. Rekonstruotoji alėja - palangiškių padėka kurorto įkūrėjams grafams Tiškevičiams. Alėją puošia dvi bronzinės skulptūros -  „Grafienė Antanina Sofija Loncka - Tiškevičienė“ ir „Grafas Feliksas Tiškevičius“, jas jungia dekoratyvi juosta grindinyje, kurioje pasikartojančiu ritmu išgraviruotas Tiškevičių giminės šūkis lotynų ir lietuvių kalbomis „Deligas quem diligas“ ir „Išsirink, ką myli“.  Skulptūra „Žvejo dukros“ (kopose ties Šventosios uosto vartais, Šventoji) Kopose, ties Šventosios uosto vartais, pastatyta įspūdinga 4 metrų aukščio skulptūrinė kompozicija „Žvejo dukros“ – tai trys į jūra žvelgiančios ilgaplaukės merginos, laukiančios iš žvejybos sugrįžtančio tėvo. ŠILUTĖ Šilutės Hugo Šojaus dvaro parkas (Lietuvininkų g. 4, Šilutė) Hugo Šojaus dvaras - tai nesudėtingų formų vėlyvo klasicizmo bei istorizmo laikų pastatas su neryškiais stiliaus bruožais bei santūriu, Klaipėdos kraštui būdingu dekoru. Šalia dvaro įkurtas angliško tipo parkas su trimis tvenkiniais ir pasivaikščiojimo takais. Parke, kuris driekiasi palei Šyšos upę iki senojo geležinkelio tilto, būta apie 150 rūšių augmenijos. Šiuo metu parke yra 40 rūšių medžių ir krūmų. Ventės ragas Ventės rago pusiasalis yra prie Kuršių marių, visai netoli Nemuno upės žiočių, į pietus nuo Ventės gyvenvietės. Jis labiausiai žinomas dėl čia įkurtos migruojančių paukščių žiedavimo stoties bei švyturio, kuris yra vienas seniausių Lietuvoje išlikusių švyturių! Nuo švyturio apžvalgos aikštelės matosi plati Kuršių marių panorama, Kuršių Nerija, Rusnės sala. Švėkšnos dvaro parkas (Parko g. Švėkšna) Nuostabus parkas Švėkšnos miestelio centre su nuo 1880 m. iki šių dienų išlikusia vila, centriniais vartais su tvoros segmentais, sodo vartais, senovės romėnų medžioklės deivės Dianos statula tvenkinio saloje. Taip pat išvysite naujai atkurtą saulės laikrodį, vazą ant pjedestalo, apvalią apžvalgos aikštelę su baliustrada, Šv. Marijos skulptūrą, „Laisvės angelą” ir dar daug dėmesio vertų objektų.  KLAIPĖDOS RAJONAS  Kalniškės piliakalnis (šalia Gargždų, prie plento Gargždai-Vėžaičiai) Vaizdingame Minijos upės slėnio kairiajame krante stūksantis Kalniškės piliakalnis mini Gargždų istorijos pradžią, o nuo jo atsiverianti panorama žavi miestiečius ir čia atvykusius. Atvykite ir Jūs, išvyskite XIII a. menantį piliakalnį.  Drevernos mažųjų laivų uostas ir apžvalgos bokštas (Pamario g. 12, Dreverna) Drevernos moderniame mažųjų laivų uoste rasite kempingą, restoraną, pramoginių laivų, vandens dviračių, valčių ar irklenčių nuoma, SPA, šildomą lauko baseiną, vaikų žaidimų aikšteles. Daugelio pamėgtas 15 m aukščio apžvalgos bokštas- puiki asmenukių vieta - iš čia atsiveria Naglių gamtinio rezervato, Kuršių marių ar daugybės jėgos aitvarų vaizdai. Olando kepurė (Pajūrio regioninis parkas) Karklė vilioja akmenuotu ir balto smėlio paplūdimiu, grynu pušų ir jūros kvapo prisodrintu oru ir bangų ošimu, sveikatos bei dviračių takais, nuvingiuojančiais per nuostabias pajūrio pievas ir pušynus, o įstabaus grožio gamtos paminklas – Olando kepurės skardis užburia kiekvieną. Tai 24,4 m virš jūros iškilusi parabolinė kopa, kuri, nuolat ardoma bangų mūšos, į pajūrį leidžiasi 16-18 m aukščio nuožulnumu. SKUODAS Skuodo krašto muziejus (Šaulių g. 3, Skuodas) Muziejuje saugoma net 18916 eksponatų, kurie įtraukti  archeologijos, istorijos, etnografijos, architektūros, numizmatikos, tautodailės, gamtos rinkinius. Veikia 4 nuolatinės ekspozicijos. Muziejuje veikia informacinis terminalas „Apuolė–kuršių žemių centras“ - interaktyviu būdu galima susipažinti su seniausia Lietuvos gyvenviete - Apuolės piliakalniu, su kuršių gyvenimu, vikingų ginkluote, apranga, laivais, kovos būdais. Viktorinų ir žaidimų pagalba pasitikrinti savo žinias apie mūsų protėvius kuršius ir jų gyvenimą. Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus ir parkas (Salantų g.2, Mosėdis) Tai unikalus muziejus, įkurtas Skuodo rajono Mosėdžio miestelyje, vaizdingame 14,5 ha slėnyje. Muziejuje – nemaža uolienų, atneštų į Mosėdį ir kitas Lietuvos vietas ledynmečiu, kolekcija, Lietuvos iškasenų, mineralų (brangakmenių, pusbrangių akmenų) kolekcijos. Atvykus į muziejų galima pasigrožėti etaloniniu Bartuvos upės kraštovaizdžiu, čia eksponuojami pagonybės laikus menantys aukurai, pilkapis ir vienintelis šiame regione iki šiol išlikęs Mosėdžio vandens malūnas! Šilalės kūlis (netoli Mosėdžio miestelio, prie plento Skuodas - Plungė) Tai penktas pagal dydį akmuo Lietuvoje. Šio riedulio ilgis siekia net 7,48 m, plotis – 5,48 m, aukštis – 3,66 m, o apimtis – 18,33 m. Riedulys guli kalvelėje, kurią seniau iš visų pusių supo pelkės, o per jas link Šilalės kaimo vedė kūlgrinda (akmenų grindinys). KRETINGA Jauryklos upės parkas (P. Vileišio g., Kretinga) Pietinėje Kretingos miesto dalyje įrengtas naujas, unikalaus landšafto, 10 hektarų ploto Jauryklos upės parkas, kviečiantis apsilankyti tiek ramaus poilsio gamtoje išsiilgusius, tiek ir aktyvesnio laisvalaikio mėgėjus. Jauryklos upės parke įrengta daugiau nei 3 km sveikatingumo bei gamtinių edukacinių takų su įvairiais mediniais tilteliais ir lieptais. 5 landšafto apžvalgos aikšteles, iš kurių atsivers įdomių gamtos objektų vaizdai, keletas vaikų žaidimų aikštelių su smėlio lauku, laipiojimo įrenginiais, sūpynėmis. Kretingos dvaro parkas, Astronominis kalendorius su Saulės laikrodžiu (Vilniaus g. 20, Kretinga) Kretingos dvarą supančiame parke lankytojai gali pasivaikščioti tarp išlikusių šimtamečių parko ąžuolų, paklajoti liepų ir kaštonų alėjomis, tvenkinių pakrantėmis. Pietinėje parko dalyje 2002 m. buvo pastatytas astronominis kalendorius su saulės laikrodžiu. Šią kompoziciją, primenančią senąsias baltų kultūros tradicijas, sudaro tautodailininkų išdrožtos ąžuolinės skulptūros ir iškalti akmenys, žymintys istorinius įvykius bei kalendorines šventes. Ant kalvelės pastatytos 6 m aukščio medžio skulptūros šešėlis rodo valandas, pažymėtas ant centrinių akmenų, o pro jos viršuje iškirstą angą patekęs saulės spindulys skirtingais metų laikais krinta ant vis kito akmens, žyminčio kurią nors šventę. Karus menantis Kartenos piliakalnis (Kartena, Kretingos r.) Važiuojant išilgai Kartenos miestelio, kitame Minijos upės krante atsiveria Kartenos piliakalnis. Įkopus į jį kaip ant delno atsiveria Kartenos miestelio panorama. Viena iš legendų mena, kad ant kalno kadaise stovėjo Žemaičių karaliaus pilis, į kurią vis taikydavosi priešų kariuomenės. Kartą ją pulti atvykusios švedų ir rusų kariuomenės susikovė tarpusavyje. Pilies valdovas sušukęs savo kariams: „Veizėkiet, karė tenā!“ („Žiūrėkite, karas ten!“). Nuo to laiko, esą, vietovė vadinama Kartena.    

Skaityti daugiau

„Šilutės sekretuose“ atgyja miesto istorija

„Šilutės sekretuose“ atgyja miesto istorija Šilutėje pristatytas išskirtinis Lietuvoje ir Europoje projektas „Šilutės sekretai“, kuris netradiciškai pasakoja miesto istoriją. Tai bendra Šilutės meno mokyklos, SBA bendrovės „Šilutės baldai“ ir Šilutės rajono savivaldybės iniciatyva. Prie 20 Lietuvininkų gatvės pastatų šaligatvyje įmontuotuose stikliniuose kambarėliuose meno mokyklos auklėtiniai atkūrė XIX a. pabaigos – XX a. pradžios miestiečių gyvenimą. „Tai unikalus projektas, kuris atskleidžia Šilutės gyvenimą prieš šimtą metų pasitelkiant mažosios architektūros elementus. Idėja miesto istorija sudominti ir ją papasakoti pasitelkiant vaikystėje populiarų žaidimą kilo atsitiktinai. O įmontavus pirmąjį „sekretą“ kilusi nuostabos ir gerų emocijų banga socialiniuose tinkluose ir visuomenės reakcija parodė, kad pataikėme į dešimtuką“, – sako „Šilutės sekretų“ kūrybos vadovas, Šilutės meno mokyklos mokytojas Andrius Sirtautas.Anot jo, visus 20 „sekretų“ kūrė užsiėmimus meno mokykloje lankantys vaikai ir suaugusieji. Stiklu dengtus grindinio šviestuvus, medžiagas kūrybos darbams parūpino „Šilutės baldai“, o įrengimo darbams lėšas skyrė Šilutės rajono savivaldybė. „Miesto gyvenimo paslaptis atskleidžiantys „Šilutės sekretai“ atrodo įspūdingai ir tikimės, kad paskatins šalies gyventojus vien dėl jų aplankyti Šilutę. Juo labiau, kad dėl karantino daugelis žmonių atostogauja Lietuvoje ir nori pamatyti naujų patrauklių objektų“, – sako projekto iniciatorės SBA bendrovės „Šilutės baldai“ vadovas Eimuntas Jankauskas. Anot jo, prie projekto prisidėjo Šilutės pirmoji ir Vydūno gimnazijos, Pamario ir Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos. Jų moksleiviai su mokytojais naršė po archyvus, skaitė to meto laikraščius ir rinko medžiagą apie istorinius miesto namus. Taip paaiškėjo, kur buvo sviestininko, statybininko namas, kur veikė cukrainė, baldų ir karstų parduotuvė, koks gyvenimas virė karietų pašte ar siauruko bei autobusų stotyse. „Sekretus“ galima apžiūrėti ir naktį, nes jie apšviesti iš vidaus, todėl tamsoje atrodo dar paslaptingiau. Informaciją apie visus Lietuvininkų g. namus, prie kurių įrengti stiklu dengti kambarėliai, vaizduojantys miestiečių gyvenimą, galima rasti specialioje interneto svetainėje www.silutessekretai.lt. „Šilutės meno mokyklos, savivaldybės ir „Šilutės baldų“ bendri projektai jau ne pirmą kartą puošia miestą. Prieš kelerius metus visa miesto bendruomenė prisidėjo kuriant ir piešiant ilgiausią Šilutės metraštį – „Šilutės sieną“, kuriame užfiksuoti svarbiausi krašto įvykiai ir asmenybės. Šis „Šilutės sekretų“ projektas išskirtinis – tokio nėra nė viename Lietuvos mieste. Tikiuosi, kad netradicinių minčių ateityje nepritrūks ir Šilutė garsės kaip kūrybiškiausias šalies miestas“, – sako Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. „Šilutės sekretų“ pristatymo renginyje kai kurie „sekretai“ atgijo. Šventės metu atvyko grafas, prie buvusio cukrainės pastato buvo galima paragauti cukraus vatos, sviestininkas leido „mušti“ ir ragauti šviežio sviesto, prie Dailės mokyklos dailininkė piešė miestiečių šaržus, o prie baldų ir karstų parduotuvės buvo galima pamėginti obliuoti lentą. Porą valandų Lietuvininkų gatvė klegėjo nuo susirinkusių ano meto ir šių dienų rūbais pasipuošusių šilutiškių, miesto svečių, tarp kurių girdėjosi šišioniškių ir žemaičių šnektos. Renginio pabaigoje Hugo Šojaus dvaro kiemelyje prie gausiai susirinkusių svečių ir jiems skanaujant kafiją, vofelius bei didžiulį tortą, rajono meras padėkojo „Šilutės sekretų“ sumanytojams ir įgyvendintojams, įteikdamas jiems prisiminimui dovanėles su Šilutės krašto ženklu žuvimi. Prie projekto prisidėjusioms visoms miesto mokykloms „Šilutės baldai“ padovanojo bilietų į Valdovų rūmus, o meno mokyklos dailės skyriui – menininko Mariaus Jonučio kūrybines dirbtuves. SBA informacija ir nuotr. [gallery link="file" columns="4" ids="15635,15634,15633,15632"]

Skaityti daugiau

Šv. Jokūbo kelias Šilutės rajone

2020-06-18

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, labai populiari yra vis labiau atgimstanti piligrimystė. Paskata piligriminėms kelionėms gali būti labai įvairi: noras pabūti akistatoje su savimi, pabendrauti su bendraminčiais, draugais, pažinti savo kraštą, atrasti tikėjimą. Vienas iš piligrimystės maršrutų, kuriuo galime keliauti bet kuriuo metų laiku, pėsčiomis ar dviračiu, vienam ar su grupe, vieną dieną ar ilgiau, yra Švento Jokūbo piligrimų kelias. Kas tas Švento Jokūbo kelias ir kodėl Šilutėje? Camino de Santiago keliu Europoje žmonės eina nuo ankstyvųjų viduramžių, o Lietuvoje turime šio kelio tinklą, kurį sudaro keturi piligrimų keliai arba maršrutai, vienas iš jų – Žemaitijos/Karaliaučiaus veda į gražuolę Švėkšnos Švento Jokūbo vardo bažnyčią. Tai tarptautiniu lygiu pripažintas, sertifikuotas Europos kultūros kelias, o Šilutės rajono savivaldybė yra įstojusi į Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociaciją. Šilutės turizmo informacijos centras kartu su Švėkšnos seniūnu Alfonsu Šepučiu ir Švėkšnos parapijos klebonu Juliumi Meškausku, suženklino per mūsų rajoną einantį Šv. Jokūbo kelio atkarpą Šilutė – Ramučiai – Gardamas – Švėkšna. Kelias buvo pažymėtas žinomu visame pasaulyje Šv. Jokūbo ženklu – geltona kriaukle mėlyname fone, kuriuos pagamino centro filialo Tradicinių amatų centro Švėkšnoje darbuotojas Vytautas Bliūdžius. 2020 m. birželio 13-ąją šį maršrutą išbandė jau penktus metus iš eilės vykstanti tradicinė Šv. Jokūbo kelio jaunųjų ambasadorių estafetė. Šiais metais ji dedikuota Šv. Jokūbo keliui- Camino de Santiago - ir Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo 30-mečiui.  Renginys organizuojamas siekiant, kad  jaunimas  atrastų Šv. Jokūbo kelius savoje ir kaimyninėse savivaldybėse, aplankytų keliuose esančias šventoves, kultūros paveldo, istorijos objektus. Į kelią pakvietė Vydūno gimnazijos mokytoja Lilija Zdanevičienė, o Šilutėje šis kelias populiarinamas Šilutės rajono savivaldybės tarybos narės Sandros Tamašauskienės. „Piligriminėje kelionėje Švento Jokūbo (Camino de Santiago) kelyje esu nuo pradžios, pirmą kartą jis įvyko prieš ketverius metus“,- kelionės įspūdžiais dalinosi žygio dalyvė, Vydūno gimnazijos mokinė, piligrimė Odeta Lešinskaitė. „Buvo smalsu sužinoti, kas tai yra, smalsu, ar įveiksiu apie 30 kilometrų nuo Šilutės iki Švėkšnos. Kol kas Lietuvoje Šv. Jokūbo kelias – jaunimo kelias. Ketverius metus dviračiais miname šį kelią, apmąstydami savo gyvenimą, tikslus, siekius. Aplankome įžymias mūsų krašto religines ir pasaulietines vietas, šiemet aplankėme remontuojamą Ramučių evangelikų liuteronų bažnyčią, Gardamo bažnyčią ir Šv. Mergelės Marijos Lurdą, Martyno Mažvydo atminimui pastatytą akmenį Laukstėnuose ir Šv. Jokūbo bažnyčią Švėkšnoje. Tiek dalyvių, kiek buvo šiemet, dar nemačiau, turbūt koks šimtas ir daugiau. Tradiciškai šiuo keliu važiuoja dviračiais Vydūno  ir Švėkšnos gimnazijų mokiniai ir mokytojai, mokinių tėveliai, kitų miesto mokyklų mokiniai, suaugę žmonės ne tik iš mūsų rajono, o šiemet pėsčiomis nuo Gardamo keliavo Usėnų pagrindinės mokyklos mokiniai, lydimi mokytojo Vytauto Urbos ir Seimo nario Lauryno Kasčiūno. Įdomiai apie Dievą ir apie lietuvių religines tradicijas papasakojo klebonas Julius Meškauskas, kuris su mumis mynė dviračiu nuo pat Šilutės. Šilutėje piligrimus palaimino Šilutės dekanas Remigijus Saunorius, Gardame pasitiko klebonas Raimondas Jonauskas. Kelionės pabaigoje, gavę piligrimų pasus, iškeliavome savais keliais. Šv.Jokūbo kelias jau pažymėtas, tad juo galite keliauti ir savarankiškai. O aš jau abiturientė, tad ši kelionė man ypatinga - pradedu  savarankiško gyvenimo kelią. Palinkėkite man ir kitiems piligrimams abiturientams:  Buen camino!“

Skaityti daugiau

Gairės kultūros kelių kūrėjams „Kultūros keliai“

2020-06-16

Gairės kultūros kelių kūrėjams "Kultūros keliai" Kultūros_keliai

Skaityti daugiau

Renginys skirtas „Gedulo ir vilties dienai“ paminėti

2020-06-11

„Gedulo ir vilties diena“  2020 m. birželio 14 d. 10.00 val. Šv. Mišios už tremtinius ir Lietuvos laisvės kankinius (Šilutės šv. Kryžiaus bažnyčia, Katalikų bažnyčios g. 1). 11.00 val. Pagarbos ženklai negrįžusiems Macikų lagerio kapinėse ir prie buvusio kalėjimo, ir teismo rūmų atminimo lentos (Lietuvininkų g. 72). 11.59 val. Visuotinė tylos minutė Lietuvoje. Kviečiama sustoti, prisiminti tremtinių ir politinių kalinių istorijas bei likimus, ir tokiu būdu pagerbti negrįžusius. 12.00 val. Paroda „Neužmiršti“ (prie Šilutės Hugo Šojaus muziejaus, Lietuvininkų g. 4 ir internetinėje svetainėje www.silutesmuziejus.lt). Birželio 15 d. 8.30 val. Vardų skaitymai (prisijungiame prie akcijos „Ištark, išgirsk, išsaugok“).

Skaityti daugiau

Šilutės kraštas

Turizmo paslaugos

Pramogos

Naujienų archyvas