Kafijos diena

2020-06-22

Birželio 26-27 dienomis Mažojoje Lietuvoje kvepės „kafija“ Birželio 26 d. prasideda žaidimas „Vėtrungių kelias“, kuris kviečia keliauti ir pažinti Mažosios Lietuvos kraštą. Šis žaidimas skirtas norintiems ne tik įdomiai praleisti laiką, bet ir pažinti unikalų Mažosios Lietuvos etnografinį regioną, jo paveldą, gyvenimo prie vandens ypatumais. Pažintį su Mažąją Lietuvą pradėkite nuo  kvapnios „ipatiškos“ klaipėdietiškos „kafijos“. Birželio 26 – 27 dienomis regione vyks Kafijos dienos. Tomis dienomis besisvečiuojančius Mažojoje Lietuvoje kviečiame ieškoti „Kafijos dienos“ akcijos ženklu pažymėtų kavinių ir jose paragauti tradicinio krašto gėrimo. „Kafija“ – svarbiausias lietuvininkų gėrimas. Iš pirktinių kavos pupelių ar vietinių žaliavų (gilių, miežių, morkų, cikorijos) ruoštas gėrimas, paskanintas pienu, vaikų ir suaugusiųjų gertas per pusryčius, priešpiečius ar dienos darbus pabaigus. Prie kavos šeimininkės patiekdavo ir kvapnaus naminio pyrago gabalėlį ar pyragaitį. Kiekviena lietuvininkė turėjo savo paslapčių ruošiant šį tradicinį gėrimą. Dėl to dažnai galime išgirsti skirtingus kafijos virimo receptus. Mūsų partneriai taip pat bus išvirę įvairiausių kafijų. Todėl verta „pašmekioti“ (paragauti) cikorijos, spraginto ąžuolo gilių, miežių, kviečių, rugių, ar kavos pupelių kafijos ir nuspręsti, kokia jums skaniausia. Akcija vyks Klaipėdos mieste, Klaipėdos rajone, Neringoje, Šilutės rajone, Pagėgių krašte ir Smalininkuose.   GARDŽIOS KAFIJOS ! „Vėtrungių kelio“ komanda Informacija tel.8 671 28200, info@vetrungiukelias.lt   KAFIJOS DIENOS AKCIJA VYKS*: Klaipėdoje: Restoranas „Etno dvaras“,Sukilėlių g. 8, Klaipėda Kavos skrudinimo namai „Musangas“, H.Manto 9, Klaipėda Klaipėdos rajone: Restoranas „Venckai Venckuose“ Kintų g. 6, Venckai, Klaipėdos r. Restoranas„Karčema Mingė“Klaipėdos g. 9, Priekulė, Klaipėdos r. Svetainė „Agluona“Kantvainų g. 5, Kantvainų k., Klaipėdos r. Nidoje, Juodkrantėje: Kavinė-ledainė „Mikė ir Vanilė“ L. Rėzos g. 1, Neringa, Juodkrantė Kavinė “Sakutis”, Nida, Naglių g.14A Kavinė „Sena sodyba“, Nida, Nagių g. 6, Šilutėje: Restoranas „Gilija“, Vytauto g. 17 Šilutė Restoranas „Rambynas“, Lietuvininkų g. 68A, Šilutė Kavine-Restoranas „Trukio stotele“, Lietuvininkų g. 13, Šilutė Kavinė „CocoCafe“, Tilžės 9, Šilutė Šilutės rajone: Restoranas Vila „Prie Peterso tilto“ Šilutės g. 13/ Nemuno g. 1 Rusnė, Šilutės r. Restoranas „Mėlynasis karpis“, Kuršių g. 11, Kintai, Šilutės r. Pagėgiuose: Kavinė „Senasis Rambynas“Miško g.1, Lumpėnų k., Pagėgių sav. Sodyba „Mociškių palivarkas“, Jūros g. 12, Mociškių k. Vilkyškių sen. Pagėgių sav. Smalininkuose, Viešvilėje (birželio 27 d.): Mažosios  Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras, Mokyklos g. 1,  Smalininkai „Violetos galerija“, Mokyklos g. Smalininkaiir Viešvilės bendruomenės namuose. * Akcijos dalyvių sąrašas gali keistis

Skaityti daugiau

„Šilutės sekretuose“ atgyja miesto istorija

„Šilutės sekretuose“ atgyja miesto istorija Šilutėje pristatytas išskirtinis Lietuvoje ir Europoje projektas „Šilutės sekretai“, kuris netradiciškai pasakoja miesto istoriją. Tai bendra Šilutės meno mokyklos, SBA bendrovės „Šilutės baldai“ ir Šilutės rajono savivaldybės iniciatyva. Prie 20 Lietuvininkų gatvės pastatų šaligatvyje įmontuotuose stikliniuose kambarėliuose meno mokyklos auklėtiniai atkūrė XIX a. pabaigos – XX a. pradžios miestiečių gyvenimą. „Tai unikalus projektas, kuris atskleidžia Šilutės gyvenimą prieš šimtą metų pasitelkiant mažosios architektūros elementus. Idėja miesto istorija sudominti ir ją papasakoti pasitelkiant vaikystėje populiarų žaidimą kilo atsitiktinai. O įmontavus pirmąjį „sekretą“ kilusi nuostabos ir gerų emocijų banga socialiniuose tinkluose ir visuomenės reakcija parodė, kad pataikėme į dešimtuką“, – sako „Šilutės sekretų“ kūrybos vadovas, Šilutės meno mokyklos mokytojas Andrius Sirtautas.Anot jo, visus 20 „sekretų“ kūrė užsiėmimus meno mokykloje lankantys vaikai ir suaugusieji. Stiklu dengtus grindinio šviestuvus, medžiagas kūrybos darbams parūpino „Šilutės baldai“, o įrengimo darbams lėšas skyrė Šilutės rajono savivaldybė. „Miesto gyvenimo paslaptis atskleidžiantys „Šilutės sekretai“ atrodo įspūdingai ir tikimės, kad paskatins šalies gyventojus vien dėl jų aplankyti Šilutę. Juo labiau, kad dėl karantino daugelis žmonių atostogauja Lietuvoje ir nori pamatyti naujų patrauklių objektų“, – sako projekto iniciatorės SBA bendrovės „Šilutės baldai“ vadovas Eimuntas Jankauskas. Anot jo, prie projekto prisidėjo Šilutės pirmoji ir Vydūno gimnazijos, Pamario ir Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos. Jų moksleiviai su mokytojais naršė po archyvus, skaitė to meto laikraščius ir rinko medžiagą apie istorinius miesto namus. Taip paaiškėjo, kur buvo sviestininko, statybininko namas, kur veikė cukrainė, baldų ir karstų parduotuvė, koks gyvenimas virė karietų pašte ar siauruko bei autobusų stotyse. „Sekretus“ galima apžiūrėti ir naktį, nes jie apšviesti iš vidaus, todėl tamsoje atrodo dar paslaptingiau. Informaciją apie visus Lietuvininkų g. namus, prie kurių įrengti stiklu dengti kambarėliai, vaizduojantys miestiečių gyvenimą, galima rasti specialioje interneto svetainėje www.silutessekretai.lt. „Šilutės meno mokyklos, savivaldybės ir „Šilutės baldų“ bendri projektai jau ne pirmą kartą puošia miestą. Prieš kelerius metus visa miesto bendruomenė prisidėjo kuriant ir piešiant ilgiausią Šilutės metraštį – „Šilutės sieną“, kuriame užfiksuoti svarbiausi krašto įvykiai ir asmenybės. Šis „Šilutės sekretų“ projektas išskirtinis – tokio nėra nė viename Lietuvos mieste. Tikiuosi, kad netradicinių minčių ateityje nepritrūks ir Šilutė garsės kaip kūrybiškiausias šalies miestas“, – sako Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. „Šilutės sekretų“ pristatymo renginyje kai kurie „sekretai“ atgijo. Šventės metu atvyko grafas, prie buvusio cukrainės pastato buvo galima paragauti cukraus vatos, sviestininkas leido „mušti“ ir ragauti šviežio sviesto, prie Dailės mokyklos dailininkė piešė miestiečių šaržus, o prie baldų ir karstų parduotuvės buvo galima pamėginti obliuoti lentą. Porą valandų Lietuvininkų gatvė klegėjo nuo susirinkusių ano meto ir šių dienų rūbais pasipuošusių šilutiškių, miesto svečių, tarp kurių girdėjosi šišioniškių ir žemaičių šnektos. Renginio pabaigoje Hugo Šojaus dvaro kiemelyje prie gausiai susirinkusių svečių ir jiems skanaujant kafiją, vofelius bei didžiulį tortą, rajono meras padėkojo „Šilutės sekretų“ sumanytojams ir įgyvendintojams, įteikdamas jiems prisiminimui dovanėles su Šilutės krašto ženklu žuvimi. Prie projekto prisidėjusioms visoms miesto mokykloms „Šilutės baldai“ padovanojo bilietų į Valdovų rūmus, o meno mokyklos dailės skyriui – menininko Mariaus Jonučio kūrybines dirbtuves. SBA informacija ir nuotr. [gallery link="file" columns="4" ids="15635,15634,15633,15632"]

Skaityti daugiau

Šv. Jokūbo kelias Šilutės rajone

2020-06-18

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, labai populiari yra vis labiau atgimstanti piligrimystė. Paskata piligriminėms kelionėms gali būti labai įvairi: noras pabūti akistatoje su savimi, pabendrauti su bendraminčiais, draugais, pažinti savo kraštą, atrasti tikėjimą. Vienas iš piligrimystės maršrutų, kuriuo galime keliauti bet kuriuo metų laiku, pėsčiomis ar dviračiu, vienam ar su grupe, vieną dieną ar ilgiau, yra Švento Jokūbo piligrimų kelias. Kas tas Švento Jokūbo kelias ir kodėl Šilutėje? Camino de Santiago keliu Europoje žmonės eina nuo ankstyvųjų viduramžių, o Lietuvoje turime šio kelio tinklą, kurį sudaro keturi piligrimų keliai arba maršrutai, vienas iš jų – Žemaitijos/Karaliaučiaus veda į gražuolę Švėkšnos Švento Jokūbo vardo bažnyčią. Tai tarptautiniu lygiu pripažintas, sertifikuotas Europos kultūros kelias, o Šilutės rajono savivaldybė yra įstojusi į Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociaciją. Šilutės turizmo informacijos centras kartu su Švėkšnos seniūnu Alfonsu Šepučiu ir Švėkšnos parapijos klebonu Juliumi Meškausku, suženklino per mūsų rajoną einantį Šv. Jokūbo kelio atkarpą Šilutė – Ramučiai – Gardamas – Švėkšna. Kelias buvo pažymėtas žinomu visame pasaulyje Šv. Jokūbo ženklu – geltona kriaukle mėlyname fone, kuriuos pagamino centro filialo Tradicinių amatų centro Švėkšnoje darbuotojas Vytautas Bliūdžius. 2020 m. birželio 13-ąją šį maršrutą išbandė jau penktus metus iš eilės vykstanti tradicinė Šv. Jokūbo kelio jaunųjų ambasadorių estafetė. Šiais metais ji dedikuota Šv. Jokūbo keliui- Camino de Santiago - ir Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo 30-mečiui.  Renginys organizuojamas siekiant, kad  jaunimas  atrastų Šv. Jokūbo kelius savoje ir kaimyninėse savivaldybėse, aplankytų keliuose esančias šventoves, kultūros paveldo, istorijos objektus. Į kelią pakvietė Vydūno gimnazijos mokytoja Lilija Zdanevičienė, o Šilutėje šis kelias populiarinamas Šilutės rajono savivaldybės tarybos narės Sandros Tamašauskienės. „Piligriminėje kelionėje Švento Jokūbo (Camino de Santiago) kelyje esu nuo pradžios, pirmą kartą jis įvyko prieš ketverius metus“,- kelionės įspūdžiais dalinosi žygio dalyvė, Vydūno gimnazijos mokinė, piligrimė Odeta Lešinskaitė. „Buvo smalsu sužinoti, kas tai yra, smalsu, ar įveiksiu apie 30 kilometrų nuo Šilutės iki Švėkšnos. Kol kas Lietuvoje Šv. Jokūbo kelias – jaunimo kelias. Ketverius metus dviračiais miname šį kelią, apmąstydami savo gyvenimą, tikslus, siekius. Aplankome įžymias mūsų krašto religines ir pasaulietines vietas, šiemet aplankėme remontuojamą Ramučių evangelikų liuteronų bažnyčią, Gardamo bažnyčią ir Šv. Mergelės Marijos Lurdą, Martyno Mažvydo atminimui pastatytą akmenį Laukstėnuose ir Šv. Jokūbo bažnyčią Švėkšnoje. Tiek dalyvių, kiek buvo šiemet, dar nemačiau, turbūt koks šimtas ir daugiau. Tradiciškai šiuo keliu važiuoja dviračiais Vydūno  ir Švėkšnos gimnazijų mokiniai ir mokytojai, mokinių tėveliai, kitų miesto mokyklų mokiniai, suaugę žmonės ne tik iš mūsų rajono, o šiemet pėsčiomis nuo Gardamo keliavo Usėnų pagrindinės mokyklos mokiniai, lydimi mokytojo Vytauto Urbos ir Seimo nario Lauryno Kasčiūno. Įdomiai apie Dievą ir apie lietuvių religines tradicijas papasakojo klebonas Julius Meškauskas, kuris su mumis mynė dviračiu nuo pat Šilutės. Šilutėje piligrimus palaimino Šilutės dekanas Remigijus Saunorius, Gardame pasitiko klebonas Raimondas Jonauskas. Kelionės pabaigoje, gavę piligrimų pasus, iškeliavome savais keliais. Šv.Jokūbo kelias jau pažymėtas, tad juo galite keliauti ir savarankiškai. O aš jau abiturientė, tad ši kelionė man ypatinga - pradedu  savarankiško gyvenimo kelią. Palinkėkite man ir kitiems piligrimams abiturientams:  Buen camino!“

Skaityti daugiau

Gairės kultūros kelių kūrėjams „Kultūros keliai“

2020-06-16

Gairės kultūros kelių kūrėjams "Kultūros keliai" Kultūros_keliai

Skaityti daugiau

Renginys skirtas „Gedulo ir vilties dienai“ paminėti

2020-06-11

„Gedulo ir vilties diena“  2020 m. birželio 14 d. 10.00 val. Šv. Mišios už tremtinius ir Lietuvos laisvės kankinius (Šilutės šv. Kryžiaus bažnyčia, Katalikų bažnyčios g. 1). 11.00 val. Pagarbos ženklai negrįžusiems Macikų lagerio kapinėse ir prie buvusio kalėjimo, ir teismo rūmų atminimo lentos (Lietuvininkų g. 72). 11.59 val. Visuotinė tylos minutė Lietuvoje. Kviečiama sustoti, prisiminti tremtinių ir politinių kalinių istorijas bei likimus, ir tokiu būdu pagerbti negrįžusius. 12.00 val. Paroda „Neužmiršti“ (prie Šilutės Hugo Šojaus muziejaus, Lietuvininkų g. 4 ir internetinėje svetainėje www.silutesmuziejus.lt). Birželio 15 d. 8.30 val. Vardų skaitymai (prisijungiame prie akcijos „Ištark, išgirsk, išsaugok“).

Skaityti daugiau

Gedulo ir vilties dienai paminėti renginys „Vilties laiškai – laisvei“

2020-06-10

Gedulo ir vilties dienai paminėti renginys "Vilties laiškai - laisvei" 1941 m. birželio 14 d. 3 val. nakties enkavedistai pradėjo masinius lietuvių areštus. Lietuviai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą. Per savaitę iš Lietuvos išvežta 30 tūkst. Lietuvos piliečių. Iki šiol tiksliai nenustatyta tikslaus ištremtųjų ir žuvusiųjų pakeliui į tremtį skaičiaus. Žmonės buvo tremiami krovininių traukinių vagonuose. Iš viso 1941–1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 132 000 žmonių, apie 28 000 iš jų žuvo. Įvairiose Sibiro vietose tremtiniai buvo verčiami dirbti medkirčių, geležinkelio tiesėjų ir kt. sunkius fizinius darbus. Be to, juos vargino šaltos aplinkos sąlygos, jiems patiems teko statytis būstus. Ypač sunki padėtis buvo ištremtųjų į negyvenamas salas Lenos žiotyse, prie Laptevų jūros. Čia tremtiniai turėjo kone plikomis rankomis statydintis jurtas, žemines, barakus. Š. m. birželio 14 d. 13:00 val. kviečiame ant Parakaunyčios kalno Švėkšnoje paminėti Gedulo ir vilties dieną ir pagerbti žuvusiuosius tremtyje.

Skaityti daugiau

Šilutės kraštas

Turizmo paslaugos

Pramogos

Naujienų archyvas