Kuo gyveno Tradicinių amatų centras 2019 metais…

2020-04-14

Kuo gyveno Turizmo informacijos centro filialas, Tradicinių amatų centras Švėkšnoje, 2019 metais... Švėkšnos miestelyje įsikūręs Šilutės turizmo informacijos centro filialas Tradicinių amatų centras. 2019 metais produktyviai padirbėjo, tęsė pradėtus darbus ir įsisuko į naujus projektus bei veiklas. Šie metai centrui buvo pilni iššūkių ir atradimų. Veiklos netrūko 2019 metais centre dirbusiems 4 darbuotojams – kultūrinės veiklos vadybininkei Viktorijai Binkulienei, amatų veiklos vadybininkams Klarai Pozingienei ir Vytautui Bliūdžiui, bei vadybininko asistentei Agnei Lomsargienei. Tradicinių amatų centras Švėkšnoje rengia edukacinius užsiėmimus, įvairius kultūrinius ir pramoginius renginius, dalyvauja kitų kultūros įstaigų organizuojamuose renginiuose. 2019 metais buvo – suorganizuota 15 kultūrinių renginių, 5 profesionalios parodos, kaip partneriai dalyvavo 8 renginiuose. Renginiuose dalyvavo apie 15 000 dalyvių. Be Tradicinių amatų centro pagalbos nepraėjo strateginiai Švėkšnos seniūnijos renginiai - „Dvaro šventė“ ir moliūgų žibintų renginys „Mes už šviesą“. Amatų centras turi 4 mėgėjų meno kolektyvus – šokių kolektyvas „Šalna“(vad. Asta Sapetkienė), Inkaklių k. kolektyvai – „Dainoriai“ ir „Ašvelė“ (vad. Virginija Rukšnaitienė), dramos kolektyvas „Švėkšniškių sambūris“ (vad. Dalia Minkevičienė). Amatų centras vykdo 5 kultūros paso patvirtintas edukacijas. Kultūros pasas priemonė visų Lietuvos mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir jų kultūros patirčiai plėsti, teikiant jiems atitinkamas kultūros ir meno paslaugas. 2018 metų buvo gautas finansavimas edukacijoms „Kvapios žvakės gamyba“ bei „Keramikos studija“ pradinių klasių moksleiviams, o 2019 m. patvirtintos 3 naujos edukacijos: Keramikos studija (vyresnių klasių moksleiviams), kraičio skrynios marginimas ir vėtrungės-magneto dažymo edukacija. 2019 metais Amatų centras suorganizavo 282 edukacijas kuriose dalyvavo 2267 dalyviai (2018 m.-131, dalyvių -1023). Edukacinėse programose dalyvavo ne tik Šilutės rajono moksleiviai, bet ir kitų savivaldybių: Tauragės, Šilalės, Telšių, Pagėgių, Kretingos, Rietavo, Klaipėdos miesto ir rajono. Molio edukaciją užsisakė ir šeima iš Baltarusijos, Šilutės trečiasis universitetas, Juknaičių bendruomenė ir kt. Su edukacine programa „Vėtrungės-magneto dažymas“ dalyvavo 2 miesto šventėse: Šilutės miesto šventėje ir „Jūros šventėje“ Klaipėdoje (užsakovai - Šilutės rajono savivaldybės administracija, Lietuvos jūrų muziejus). Taip pat ši edukacinė programa buvo pristatyta tarptautinėje Amatų parodoje Turkijoje. Jau du metus iš eilės Tradicinių amatų centras savo darbus pristatė amatų parodoje „Kalėdos be streso“ Klaipėdos „Švyturio arenoje“. Centre vyksta 3 nuolatinės keramikos edukacijos: suaugusiems, mokyklinio amžiaus vaikams ir lopšelio-darželio ugdytiniams. Užsiėmimai vyksta 1 kartą per savaitę, 4 kartus per mėnesį. Nuolatinis dalyvių skaičius suaugusiųjų grupėje 12, moksleivių – 6, vaikų – 28. Švėkšnos tradicinių amatų centro darbuotojai 2019 m. suteikė turizmo informacijos 1244 turistams. Iš jų - 1114 turistai iš Lietuvos, 130 – turistai iš užsienio šalių. Lietuviai daugiausia domėjosi „Surink Lietuvą“ magnetais ir maitinimo paslaugomis. Užsienio turistai teiravosi išsamesnės informacijos apie lankytinus objektus Švėkšnoje ir jos apylinkėse, dviračių takų maršrutus bei pinigų išgryninimo galimybes. 2020 metus Tradicinių amatų centras Švėkšnoje pradėjo planuodamas naujus darbus, gaminius ir veiklas. Kai tik bus galimybė pasimatyti, centro darbuotojai Jūsų visų labai lauks. [gallery size="medium" ids="15254,15256,15255,15258,15259,15260,15261,15262,15263,15264,15230,15265"] Šilutės turizmo informacijos centro filialas Tradicinių amatų centras Švėkšnoje

Skaityti daugiau

Velykinis sveikinimas

2020-04-10

SPALVINGŲ IR DŽIUGIŲ ŠV. VELYKŲ!!!

Skaityti daugiau

Velykinis konkursas – #VelykosNamuose

2020-04-06

Velykinis konkursas - #VelykosNamuose https://www.facebook.com/siluteskulturoscentras/videos/214296146533094/

Skaityti daugiau

Paslaptingieji Velykų rytmečio svečiai

Paslaptingieji Velykų rytmečio svečiai Artėjančios Velykų šventės kaskart tampa proga prisiminti tradicijas ir papročius. Velykų vaizdiniai dabar panašūs visoje Lietuvoje: išsprogusios beržų šakelės, skubėjimas į bažnyčią, Velykų rytą šokanti saulė, dažomi ir daužomi margučiai… Tačiau kas tuos margintus kiaušinius atneša? Kas palieka ant palangės ar sode, kur vaikai juos susiieško? O gal galima ir patiems kuo nors prisidėti? Reikėtų pastebėti, kad didžiosios kalendorinės šventės – Velykos ir Kalėdos – turi savo personažą, kuris aplanko vaikus ir įvertina gerus arba blogus darbus. Per Kalėdas tai būna Kalėdų Senelis, o Velykų personažai Lietuvoje nevienodi. Vienur Lietuvoje lankosi Velykis – gražus jaunikaitis, paliekantis margučių prie namo padarytoje gūžtoje iš samanų ir pakulų, puoštoje spalvotais popierėliais, siūliukais. Velykis galėjo būti ir neapsakomo grožio paukštis, panašus į povą, mokantis greitai skraidyti, sugebantis net pro rakto skylutę įlįsti į vidų, susiieškoti iš vakaro vaikų padarytą dailią gūžtą ir pagal nuopelnus padėti kiaušinių, nė iš tolo neprimenančių tų, kuriuos šeštadienio vakare dažydavo namiškiai. Kitur apsilanko Velykų bobutė, net vadinta Velykų karaliene, nors sūduviai ją įsivaizduoja kaip raganą. Ji gyvenanti pamiškėje, o artėjant Velykoms primerkianti žolelių, samanėlių ir pakrūmėje dažanti kiaušinius. Pagalbininkai kiškiukai jai parūpina malkų ir padeda marginti. Labai retai Velykė keliaujanti pėsčia – dažniau važiuota. Susideda bobutė daugybę margintų kiaušinių į gražų vaškinį arba cukrinį vežimėlį, pasikinko į jį kiškius ar mažą kumelaitę, ir rieda pas gerus vaikus, pašmagodama botagėliu iš saulės spindulių. Ji važiuoja per visą šalį, sustodama kiekvieno kieme ir palikdama kiaušinių paruoštose vietose, ant palangės, šlepetėse ar net prie pagalvės. Atsikėlę geri vaikai randa po du gražius margučius, o vėlesniais laikais – ir iš pyrago tešlos iškeptą gaidelį, zuikutį ar arkliuką, džiovintų obuolių, kriaušių, riešutų. Velykės padovanoti kiaušiniai buvo itin saugomi ir gerbiami. Blogi vaikai randa tik vieną, nedažytą kiaušinį – tokiems didelė gėda, iš jų juokiasi draugai ir namiškiai, o vaikai susimąsto, kaip reikėtų elgtis geriau. Velykė lankydavo vaikus iki 16 metų amžiaus. Beje, įdomu, kad kartais Velyke arba Velykiu vadinamas ir pirmasis į trobą pakliuvęs, nuo vandens ar kito daikto atsimušęs saulės spindulys – zuikutis. Kalbėdami apie Mažąją Lietuvą turime pasidomėti šventės tradicijomis Vokietijoje. Vokiečiai Velykų neįsivaizduoja be kiškių: gyvų, šokoladinių, medinių, popierinių, molinių, keptų iš tešlos – sausainių ar pyragų pavidalu (šį personažą vokiečių emigrantai nuvežė ir į Ameriką). Manoma, kad Velykų zuikių paprotys atsirado Pfalce ir Aukštutinėje Reino dalyje, evangelikų liuteronų bendruomenėje. Apie juos 1678 metais Georgas Francus rašė, kad regionuose netoli Elzaso „yra paprotys velykinius kiaušinius vadinti Velykų zuikio kiaušiniais. <…> Manoma, kad Velykų zuikis juos deda ir slepia sodo žolėje, o vaikai nekantrauja juos surasti.“ Zuikių prie namų dažnai pasirodo ankstyvą pavasarį, nes jie tuo metu ieško būsto, poros, – gali būti, kad dėl to lengviau juos sutapatinti su margučius atridenančiu personažu. Margi kiaušiniai buvo pritaikyti zuikiui, nes vištos tokių nededa. Zuikiai Vokietijoje atnešdavo margučių, kartais saldainių. Valgomi šokoladiniai zuikiai pradėti gaminti apie 1810 metus. Įdomu, kad Velykų kiškis nėra vienintelis vokiškų kraštų pavasario šventės veikėjas. Kai kuriuose Šveicarijos kaimuose velykinius kiaušinius tiekia gegutės, Vestfalijoje kiškį gali pavaduoti Velykų lapė, Tiuringijoje – gandras, o Bohemijoje margučius deda višta, gaidys, dar kitur jie gali pasirodyti ir iš varpo, skelbiančio Velykų rytą. Mažojoje Lietuvoje vokiečiai šalia lietuvių gyveno apie 700 metų, tad nieko nuostabaus, kad būtent šio krašto gerus vaikus Velykų rytmetį aplanko zuikis, pasiskolintas iš vokiškų tradicijų. Ir dabar seneliai moko vaikus iš vakaro paruošti spalvotus lizdelius, kuriuose šventinį rytą randama margučių ar kitų dovanėlių. Taigi, vaikai paslaptingųjų svečių pradeda laukti jau Didįjį šeštadienį: po pietų ruošia vietelę margučiams: darželiuose prie medžių, medžiuose sutaiso gūžtelių, ant palangių, stalų, prie lovos padeda pintinėlių. Sakoma, kad Velykų bobutę ar Velykų zuikį labai sunku pamatyti: kad ir kaip stengtųsi neužmigti, vaikai neatsilaiko, o būtent tuomet ir atsiranda margučiai pintinėlėje… Bet gal jums pavyks?.. Paruošė etnografė Asta Bartkevičiūtė, Šilutės Hugo Šojaus muziejus      

Skaityti daugiau

Pradedamas įgyvendinti priemonių planas kūrėjams ir kultūros organizacijoms remti

2020-04-01

PRADEDAMAS ĮGYVENDINTI PRIEMONIŲ PLANAS KŪRĖJAMS IR KULTŪROS ORGANIZACIJOMS REMTI Kultūros ministerija parengė pradinį paramos priemonių planą kūrėjams ir kultūros organizacijoms remti. Daugiau informacijos: https://lrkm.lrv.lt/lt/naujienos/pradedamas-igyvendinti-priemoniu-planas-kulturos-sriciai-remti

Skaityti daugiau

Šilutės kraštas

Turizmo paslaugos

Pramogos

Naujienų archyvas