Tarptautinė žydų Holokausto atminimo diena Šilutės rajone

2020-01-29

Mes prisimenam! Tarptautinė žydų Holokausto atminimo diena Šilutės rajone Sausio 27-toji – svarbi diena žmonijai: tądien 1945 metais buvo išvaduoti vienos siaubingiausių žydų tautos genocido vietų Aušvico - Birkenau koncentracijos stovyklos kaliniai. Pagerbiant aukas, nuo 2005-ųjų ši diena paskelbta Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena.   Kad ir kaip nebūtų liūdna ir graudu, Šilutės rajone yra kelios žydų Holokausto aukų vietos. Jas pirmadienį pagerbė moksleiviai, vietos bendruomenių žmonės. Minint šią dieną Šilutės H. Šojaus muziejaus Švėkšnos ekspozicijoje atidaryta Dovilės Dagienės fotografijų paroda „Augalų atmintis“. Autorė šiuo projektu nagrinėja tragiško likimo sulaukusią Lietuvos žydų istoriją. Fotografė nuo 2016 metų keliauja po Lietuvos miestelius ir fiksuoja išlikusias medines sinagogas bei augmeniją ant pastatų ir aplink juos. Švėkšnoje pirmadienį atidaryta paroda tik maža pro fotoaparato objektyvą perteiktos istorijos dalelė – paieškų ir fiksavimo procesas tęsiasi. Vėliau Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos informaciniame centre buvo pristatytas naujas trumpametražis režisieriaus Nerijaus Broko filmas „Švėkšnos žydų bendruomenė: istorija ir paveldas“ (2019 m.). Filme pasakojama apie miestelį, kuomet jame gausiai gyveno žydų bendruomenė, rodomas iki šių dienų miestelyje išlikęs jos paveldas. Pagrindiniai filmo pasakotojai – Holokaustą išgyvenęs švėkšniškis Naftalis Zivas ir išgyvenusios švėkšniškės Lėjos Mentaitės sūnus kompozitorius Benhardas Calzonas. Dienos minėjimas buvo užbaigtas Holokausto aukų palaidojimo vietoje prie Inkaklių. Švėkšnos gimnazistai palaidojimo vietoje iš atsivežtų akmenukų sudėliojo Dovydo žvaigždę, uždegė žvakutes, prieš tai iš jų sudėlioję simbolinę menorą. Žemaičių Naumiestyje būrys Žemaičių Naumiesčio gimnazistų, vietos gyventojų greta miestelio esančioje Šiaudvyčių dauboje pagerbė Antrojo pasaulinio karo pradžioje čia hitlerininkų nužudytų ir palaidotų buvusių šio miestelio gyventojų žydų atminimą. Žemaičių Naumiesčio muziejaus muziejininkas Saulius Sodonis trumpai papasakojo apie miestelyje  gyvenusių žydų gyvenimą, darbus bei tai, kaip karo pradžioje jie buvo pažeminti, kankinti, o vėliau čia ir nužudyti. Ir tai atliko ne tik vokiečių nacių kariai, bet ir su okupantais kolaboravę kai kurie vietos gyventojai. Muziejininkas taip pat priminė, kad karo metu buvo žmonių narsuolių, kurie, rizikuodami savo gyvybėmis, taip pat ir gelbėjo žydus. Pagerbę Šiaudvyčių dauboje nužudytų ir palaidotų žydų atminimą Tylos minute, susirinkusieji  uždegė atminimo žvakeles ir pagal žydų tradiciją padėjo po akmenuką ant šią šiurpią vietą primenančio paminklo žuvusiems. Vainuto seniūnijos Dargiškės žydų genocido aukų kapinėse pirmadienį rinkosi Vainuto gimnazijos moksleiviai, seniūnijos ir Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro darbuotojai. Po Tylos minute pagerbtų genocido aukų, čia uždegtos žvakelės, padėti atminimo akmenėliai. Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro etnografė Nijolė Stanelienė trumpai priminė skaudžiausius pasaulio istorijoje įvykius, kuomet buvo žudomi greta kažkada gyvenę kaimynai žydai. Užrašai „Mes Prisimenam“ jų rankose bylojo, kad įvykiai nebus pamiršti ir tai neturi pasikartoti nei vienai tautai, rasei ar socialinei žmonių grupei. Šilutės Hugo Šojaus muziejaus informacija.

Skaityti daugiau

Tarptautinė turizmo paroda Adventur – Vitaminas Atostogos

2020-01-17

TARPTAUTINĖ TURIZMO PARODA ADVENTUR – VITAMINAS ATOSTOGOS Sausio 24-26 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks VIII-oji tarptautinė turizmo paroda ADVENTUR, kuri skirta sveikatos turizmo galimybėms pristatyti.                              Renginių labai daug ir įvairių – apie kai kuriuos (priede), visus www.litexpo.lt

Skaityti daugiau

Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos

2020-01-14

Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos Pirmojo pasaulinio karo metais, puoselėdami viltis sukurti nepriklausomą Lietuvą, lietuviai neįsivaizdavo savo valstybės be natūralaus uosto – Klaipėdos. Vadinamojoje Gintarinėje deklaracijoje, kurią Rusijos Dūmos deputatas Martynas Yčas įteikė Rusijos Vyriausybei, buvo išreikšta viltis, kad po pergalingo karo Rusija prisijungs Rytprūsius ir sujungs Mažąją Lietuvą su Didžiąja. Panašūs reikalavimai buvo iškelti ir Amerikos lietuvių seimuose Čikagoje bei Niujorke, lietuvių konferencijose Šveicarijoje ir Švedijoje. Paryžiaus taikos konferencijos metu, kuri vyko nuo 1919 m. sausio 18 d. iki 1920 m. sausio 21 d., buvo sprendžiamas taikos sutarčių tarp sąjungininkų ir jų priešininkų sąlygos. Šios tarptautinės konferencijos metu buvo pasirašyta Versalio taikos sutartis, kurioje be visų kitų klausimų buvo pradėta spręsti Klaipėdos krašto problema. Nors Paryžiaus taikos konferencijoje sprendėsi Klaipėdos krašto likimas, lietuvių delegacija į ją nebuvo pakviesta, tačiau išsiuntė savo atstovus į Paryžių, kurie turėjo atstovauti Lietuvos interesus. Į taikos konferenciją buvo pasiųsta Augustino Voldemaro vadovaujama delegacija, kuri kėlė etninių lietuvių žemių sujungimo klausimą, akcentavo natūralaus uosto – Klaipėdos – svarbą Lietuvos valstybei. Konferencijos metu Klaipėdos kraštas nebuvo perduotas Lietuvos valstybei, nes Lietuva neturėjo tarptautinio teisinio (de jure) pripažinimo, taip pat nebuvo išspręstos problemos su Lenkija dėl Vilniaus krašto. Šie faktai rodo, kad didžiosios Europos valstybės nelabai tikėjo, kad jauna Lietuvos valstybė ilgai egzistuos. Versalio taikos sutartis (99 str.) numatė, kad Vokietija atsisako savo suverenių teisių į Klaipėdos kraštą ir įsipareigoja pripažinti visus Antantės, t. y. sąjungininkų, sprendimus dėl šios teritorijos. 1920 metais Klaipėdos kraštą pradėjo administruoti Prancūzija. Didžioji Britanija 1922 m. birželio mėn. Ambasadorių konferencijos dienotvarkėje iškėlė Klaipėdos klausimą ir paragino pripažinti de jure Lietuvos valstybę bei perduoti jai Klaipėdą. Prancūzijos vyriausybė tam nepritarė. Lietuvai liko viena išeitis: bandyti prisijungti Klaipėdos kraštą jėga. Silpna, oficialiai dar nepripažinta Lietuvos valstybė viena nebūtų drįsusi planuoti ginkluotos akcijos Prancūzijos valdomame Klaipėdos krašte. Prancūzijos įtaka Europoje tuomet buvo pasiekusi savo didžiausią galybę, ir pasekmės galėjo būti katastrofiškos. Iš pirmo žvilgsnio paradoksalu, bet labiausiai pritarė ir Lietuvos vyriausybę ryžtis šiam žingsniui net paskatino Vokietija. Tokią poziciją ji užėmė siekdama realizuoti savo interesus, nes senosiomis sąlygomis Vokietija nebūtų užleidusi Lietuvai nė pėdos Rytprūsių žemės. Naujos aplinkybės, privertusios Vokietiją radikaliai keisti savo politiką, buvo Versalio sutarties sąlygos ir iškilęs Lenkijos pavojus. Skubotą Klaipėdos krašto prijungimą nulėmė tai, kad 1922 m. spalio viduryje didžiosios valstybės sudarė specialią komisiją, kuri turėjo parengti Klaipėdos krašto konvenciją ir nuspręsti, kas turėtų valdyti ne tik kraštą, bet ir uostą. Vokietija ir SSRS į Klaipėdos krašto prijungimą daugiausia žiūrėjo paisydamos savo interesų. 1923 m. joms buvo paranku, kad Klaipėda atitektų Lietuvai, nes šitaip iš šio Baltijos pakraščio buvo išstumti prancūzai, kurie galėjo sudaryti sąlygas čia įsigalėti savo sąjungininkams lenkams. Ir Vokietija, ir SSRS nenorėjo leisti Lenkijai sustiprėti. Tą patvirtina ir faktas, kad nuo 1922 m. pavasario prasidėjo slaptos įvairiais lygiais vykusios Vokietijos ir Lietuvos atstovų konsultacijos. Galiausiai akcijos išvakarėse Vokietija pusvelčiui pardavė tam reikalingų ginklų ir garantavo, kad Klaipėdos krašto vokiečiai nesipriešins lietuviams. Klaipėdos krašto prijungimu prie Lietuvos buvo suinteresuota ne tik Vokietija, bet ir SSRS. Čia taip pat suveikė antilenkiškumo veiksnys – Maskva buvo suinteresuota užkirsti kelią Lenkijos įtakos plitimui. Sovietų Rusijos užsienio reikalų liaudies komisaras Georgijus Čičerinas 1922 m. lapkričio 29 d., vykdamas į Ženevą, trumpam sustojo Kauno geležinkelio stotyje ir per trumpą pokalbį su Ernestu Galvanausku pareiškė: „Lietuvos vyriausybės nuosprendis užimti Klaipėdos kraštą nėra priešingas Sovietų nusistatymui. Aš suprantu Lietuvos padėtį ir pritariu jos žygiui.“ Jis taip pat pažadėjo, kad SSRS neliks „neveikliu stebėtoju“, jei prijungimo metu Lenkija pakels ginklą prieš Lietuvą. Šis pažadas Lietuvai buvo labai svarbus, nes didžiausią pavojų ji jautė iš Lenkijos, kadangi ši irgi stengėsi paimti Klaipėdą į savo rankas ir nebuvo linkusi leisti Lietuvai įsitvirtinti Baltijos pajūryje. Prie krašto užėmimo prisidėjo ir palankios tarptautinės aplinkybės. Vokietijai ir Sovietų Sąjungai laikantis savo pažadų (o Didžiajai Britanijai laikantis palankaus neutralumo), Lietuva 1923 m. sausio 15 d. užėmė Klaipėdą ir prisijungė Klaipėdos kraštą. Išvengti rimtesnių komplikacijų padėjo vykusiai pasirinktas akcijos laikas (Prancūzija 1923 m. sausio 11 d. įvedė savo kariuomenę į Ruro sritį, ir įvykiai tolimoje Klaipėdoje atsidūrė antrame plane) ir prancūzų visuomenės nenoras po tiek aukų ir netekčių kainavusio pasaulinio karo veltis į naują karinį konfliktą Europoje. 1924 m. gegužės 8 d. Paryžiuje Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Italijos ir Japonijos vyriausybių atstovai pasirašė konvenciją dėl Klaipėdos krašto perdavimo Lietuvai. Taip Klaipėdos kraštas iki 1939 m. kovo 23 d. tapo Lietuvos valstybės sudedamąja dalimi. Klaipėdos krašto prijungimas autonominėmis teisėmis prie Lietuvos, nors ir labai sunkiomis aplinkybėmis bei ribotomis teisėmis, suteikė jai laisvą priėjimą prie jūros. Klaipėdos uostas Lietuvos ekonomikai buvo labai svarbus, tiesiog lemiantis jos egzistenciją. Uostas turėjo tapti visos Lietuvos užsienio prekybos centru, atverti kelius prekybai su užsienio šalimis. Straipsnio autorius muziejininkas-istorikas Ignas Giniotis

Skaityti daugiau

Tarptautinė asmenukių diena Hugo Šojaus muziejuje

2020-01-13

Ar jau turite asmenukę Šilutės Hugo Šojaus muziejuje? Jei ne, tai paskubėkite, nes 2020 m. sausio 15-ąją, trečiadienį, Šilutės Hugo Šojaus muziejus švęs tarptautinę asmenukių muziejuje dieną. Apsilankykite muziejuje su išmaniuoju telefonu ar su fotoaparatu, ir įsiamžinkite mūsų ekspozicijų salėse! Prisidėkit prie po visą pasaulį pasklidusios akcijos! Būkite muziejaus draugu! Vaizdus pažymėkite #AsmenukėMuziejuje ir  #MuseumSelfie ir dalinkitės jais socialiniuose tinkluose. Visiems, norintiems pasidaryti asmenukę, muziejaus lankymas nemokamas.

Skaityti daugiau

Laisvės gynėjų diena – sausio 13-oji

2020-01-11

Laisvės gynėjų dieną, sausio 13-ąją (pirmadienį), kviečiame prisidėti prie pilietinės akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“. Pagerbkime prieš dvidešimt devynerius metus visus žuvusiuosius už Lietuvos laisvę. Tos dienos rytą 8:00 val. uždekime atminties žvakelę savo namų, įstaigų ir darboviečių languose bei prisisekime NEUŽMIRŠTUOLĖS žiedą prie savo širdies. NEUŽMIRŠTUOLĖS maketą galite parsisiųsti iš internetinės svetainės www.neuzmirsk.lt

Skaityti daugiau

„Turizmo sėkmingiausiųjų“ rinkimai

2020-01-10

Paskelbtas apdovanojimų „Turizmo sėkmingiausieji 2019“ nominantų sąrašas Iki atviro „Turizmo sėkmingiausiųjų“ balsavimo pabaigos likus mažiau nei savaitei, jau balsavo beveik 10 tūkst. žmonių. Šiemet septyniose nominacijose varžosi 21-as Lietuvos turizmo asociacijų ir ekspertų atrinktas nominantas. Tarp jų – Vilniaus miesto savivaldybės inciatyva „Neakivaizdinis Vilnius“, keliautojas Jokūbas Laukaitis, MO muziejus ir kiti, savo darbais ir idėjomis prisidėję prie Lietuvos turizmo plėtros. „2019 metai Lietuvos turizmui buvo itin įdomūs, ir už tai esame dėkingi žmonėms, kurie atrado būdų pristatyti šalį naujais, lygi šiol nematytais kampais. Vieni padėjo tūkstančiams lietuvių atrasti nematytus šalies kampelius, kiti parodė mums laukinę gamtą, treti organizavo Lietuvos turizmo sektoriaus atstovų dalyvavimą tarptautiniuose verslo kontaktų renginiuose. Šie metai yra pirmieji, kai „Turizmo sėkmingiausiuosius“ teiks „Keliauk Lietuvoje“. Galvodami kategorijas, siekėme atskirai pažymėti garsinančius mūsų Lietuvą už jos ribų bei tuos, kurie skatina lietuvius atrasti savo šalį“, – sako „Keliauk Lietuvoje“ direktorius Dalius Morkvėnas. „Turizmo sėkmingiausieji“ renkami jau šešioliktus metus iš eilės. Šių metų apdovanojimai pasižymi naujove – bus įteikta vietinių turistų simpatijos vėtrungė, kurios nusipelnys daugiausiai balsų surinkęs turizmo objektas. Šioje kategorijoje kiekvienas atiduodantis balsas turi galimybę įrašyti savo favoritą. Laukia įnirtinga kova – pirmą ir antrą vietas skiria tik 50 balsų. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ kviečia visus norinčius suskubti atiduoti savo balsą svetainėje http://turizmo-sekmingiausieji.lt/ iki 2020 m. sausio 15 d. Apdovanojimų ceremonija vyks 2020 m. sausio 24 d., tarptautinės turizmo parodos „ADVENTUR 2020“ metu.

Skaityti daugiau

Šilutės kraštas

Turizmo paslaugos

Pramogos

Naujienų archyvas